Sembų ir lietuvių bendri karo veiksmai siejami su Ordinui priklausiusios Klaipėdos pilies apgultimi XIII a. šeštajame dešimtmetyje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
Sembų ir lietuvių (žemaičių) bendrus veiksmus galima įžiūrėti Ordinui priklausiusios Klaipėdos pilies apgulties eigoje (XIII a. 6-asis dešimtmetis)30. Priešiškuose lietuviams šaltiniuose randame ir vėlesnių, šiuo atveju svarbių žinių. Štai Didžiojo prūsų sukilimo metu, 1262 m., didelė Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, vėl nusiaubė Ordino užnugarį pavyslyje (III, 160). Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke (III, 123). Mindaugo valdoma Lietuva (ypač 1259— 1263 m.) plačiu frontu nuo Dauguvos iki Vyslos sėkmingai kovojo prieš Ordino agresiją, aktyviai rėmė, kiek leido sąlygos, prūsų ir jotvingių—sūduvių kovą.
Mindaugo žūtis, netvirta Lietuvos vidaus padėtis ir sudėtinga tarptautinė aplinka sunkino bendrą kovą prieš Ordino agresiją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 12
Netikėtas Mindaugo žuvimas, netvirta padėtis Lietuvos viduje, sudėtinga tarptautinė aplinka sunkino bendrą kovą prieš Ordino agresiją. Vis dėlto Lietuva ir toliau liko pagrindinė, vadovaujanti jėga kovoje prieš Ordiną. Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius, telkė jėgas ir kovai Prūsijoje. Tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192). 1280 m. sūduviai drauge su lietuviais niokojo Ordino valdas Semboje (III, 204), o po metų Traidenis, norėdamas sulaikyti kryžiuočių veržimąsi į sūduvių žemes, pasiuntė žiemgalių vado Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę į niokojamą žygį po Ordino užnugarį (Skomantas, Nameisis — pavaldūs Traideniui). Tai rodo glaudžius prūsų, jotvingių, lietuvių ir kt. baltų ryšius, jų bendrą kovą.
Dalis nadruvių, pagudėnų, sūduvių ir bartų pasitraukė į Lietuvos valstybę ir dalyvavo kovoje prieš Ordino bei Aukso ordos agresiją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 12
Užgrobtų žemių gyventojai buvo pavergti, bet dalis nadruvių, pagudėnų, sūduvių, bartų ir kt. rado prieglobstį Lietuvos valstybės teritorijoje (III, 179, 191, 211, 217, 219, 223) ir toliau dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordino ir Aukso ordos agresiją. Ordino valdžioje likę prūsai buvo verčiami dalyvauti jo žygiuose35, tačiau yra žinoma, kad kai kurie pavergtieji prūsai bandė žlugdyti kryžiuočių antpuolius prieš Lietuvą (III, 226—1285 m.
Lietuvos ir vakarinių baltų bendradarbiavimas ypač išryškėjo prasidėjus kovai prieš Pavyslyje įsikūrusį Kryžiuočių ordiną.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.