Paprotys

Bajorų dalyvavimas svarbiausių aktų sudaryme

4 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

1401 m. Vilniaus susitarimuose išvardyti bajorai ir pareigūnai turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 384

Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten minimas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Stanislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.
t-002vidutinis

Horodlės suvažiavimo nutarimai buvo surašyti valdovų ir abiejų valstybių bajorų dokumentuose.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 146-147

Visa tai buvo sutarta bendrame Lietuvos ir Lenkijos valdovų ir bajorų suvažiavime Horodlėje. Suvažiavimo nutarimai buvo surašyti trijuose dokumentuose: vienas bendras dokumentas buvo Jogailos ir Vytauto ir po vieną dokumentą abiejų valstybių bajorų.
t-003vidutinis

1401 m. Vilniaus susitarimuose Lietuvos bajorai pirmą kartą unijų istorijoje surašė atskirą aktą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 384

Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten minimas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Stanislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.

Visa tai buvo sutarta bendrame Lietuvos ir Lenkijos valdovų ir bajorų suvažiavime Horodlėje.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 190

Šiaip ar taip kalbant, paskutinioji unija patikrino Lietuvai su Lenkija daugiau lygybės, ko iki tol teisiškai nebuvo, ir be to, tų dviejų valstybių sąjunga buvo paremta abipusiška visuomenės vadovaujančių luomų taiką. Lietuvių bajorija valstybės reikaluose gavo balsą, kuris lig šiol išimtinai tepriklausė valdovui, t. y. did. kunigaikščio valiai, reguliuojant valstybės reikalus. Dabar toji visuomenė davė unijai savo sankciją^2 ).