Lietuvos bajorai svarbiausių valstybės aktų sudaryme dalyvaudavo ne tik kaip sutarties patvirtintojai, bet ir kaip liudininkai bei garantai. Vytauto politiniuose žygiuose ir sutartyse daugiausia veikė tikrosios Lietuvos kilmingieji ir pareigūnai.
Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten mini mas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Sta nislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.
Visa tai buvo sutarta\nbendrame Lietuvos ir Lenkijos valdovų ir bajorų suvažiavime\nHorodlėje. Suvažiavimo nutarimai buvo surašyti trijuose do-\nkumentuose: vienas bendras dokumentas buvo Jogailos ir Vy-\ntauto ir po vieną dokumentą abiejų valstybių bajorų.
Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten mini mas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Sta nislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.