Santrauka
Lietuvos bajorai svarbiausių valstybės aktų sudaryme dalyvaudavo ne tik kaip sutarties patvirtintojai, bet ir kaip liudininkai bei garantai. Vytauto politiniuose žygiuose ir sutartyse daugiausia veikė tikrosios Lietuvos kilmingieji ir pareigūnai.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 1401 m. Vilniaus susitarimuose išvardyti bajorai ir pareigūnai turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai. | c-001 | |
| t-006 Į Vytauto politinius žygius ir sutartis daugiausia buvo įtraukti kilmingieji iš tikrosios Lietuvos. | c-002 | |
| t-007 Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. | c-003 | |
| t-008 Lietuvių bajorija valstybės rei kaluose gavo balsą, kuris lig šiol išimtinai tepriklausė valdovui, t. | c-004 | |
| t-009 Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1401 m. Vilniaus susitarimuose išvardyti bajorai ir pareigūnai turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten mini mas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Sta nislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Vytauto politinius žygius ir sutartis daugiausia buvo įtraukti kilmingieji iš tikrosios Lietuvos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma. Į Vytauto politinius žygius ir sutartis daugiausia buvo įtraukti kilmingieji iš tikrosios Lietuvos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvių bajorija valstybės rei kaluose gavo balsą, kuris lig šiol išimtinai tepriklausė valdovui, t.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šiaip ar taip kalbant, paskutinioji unija patikrino Lietuvai su Lenkija daugiau lygybės, ko iki tol teisiškai nebuvo, ir be to, tų dviejų valstybių sąjunga buvo paremta abipusiška visuome nės vadovaujančių luomų taiką. Lietuvių bajorija valstybės rei kaluose gavo balsą, kuris lig šiol išimtinai tepriklausė valdovui, t. y. did. kunigaikščio valiai, reguliuojant valstybės reikalus. Dabar toji visuomenė davė unijai savo sankciją^2 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten mini mas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Sta nislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |