1401 m. Vilniaus susitarimuose išvardyti bajorai ir pareigūnai turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 384
Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten mini mas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Sta nislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.
Horodlės suvažiavimo nutarimai buvo surašyti valdovų ir abiejų valstybių bajorų dokumentuose.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 146-147
Visa tai buvo sutarta\nbendrame Lietuvos ir Lenkijos valdovų ir bajorų suvažiavime\nHorodlėje. Suvažiavimo nutarimai buvo surašyti trijuose do-\nkumentuose: vienas bendras dokumentas buvo Jogailos ir Vy-\ntauto ir po vieną dokumentą abiejų valstybių bajorų.
1401 m. Vilniaus susitarimuose Lietuvos bajorai pirmą kartą unijų istorijoje surašė atskirą aktą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 384
Vilniaus susitarimuose (1401) pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijoje buvo surašytas Lietuvos bajorų aktas. Ten mini mas Vilniaus vysk. Jokūbas Plichta, Vilniaus dvaro maršalas Sta nislovas Čupurna ir trys žymieji Vytauto seniūnai: Vilniaus — Alb. Manivydas, Kriavo —- J. Goštautas, Ašmenos — Astikas. Jie turėjo būti ne tik liudininkai, bet ir garantai, kad visa tai, kas aktuose surašyta, bus vykdoma.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 190
Lie\ntuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei\nšis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna\nteisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą\nteisę seniau.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 190
Šiaip ar taip kalbant, paskutinioji unija patikrino Lietuvai su Lenkija daugiau lygybės, ko iki tol teisiškai nebuvo, ir be to, tų dviejų valstybių sąjunga buvo paremta abipusiška visuome nės vadovaujančių luomų taiką. Lietuvių bajorija valstybės rei kaluose gavo balsą, kuris lig šiol išimtinai tepriklausė valdovui, t. y. did. kunigaikščio valiai, reguliuojant valstybės reikalus. Dabar toji visuomenė davė unijai savo sankciją^2 ).
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 190
Lenkų ponų\ntaryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj len\nkams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija.