Narbutas rašo, kad per laidotuves išverktas ašaras rinkdavo į molinius ar stiklinius indelius ir statydavo kape prie mirusiojo kojų. Narbutas pastebėjo sudaužytų ašarinių liekanų, o kelių šukių vidus buvo dengtas tamsiai rudos spalvos glazūra. Narbutas rašo, kad toje vietoje buvo randama daug ašarinėms priskiriamų nuolaužų.
Ne\nturtingų žmonių laidotuvėse nebūna tiek triukšmo; tačiau net\njei ir nebūtų jokios giminaitės, kuri nors moteris iš dievobai\nmingumo turi paklykauti .\nSeniau ašaras, išverktas per laidotuves, labai rūpestingai\nsurinkdavo į molinius dubenėlius; kai kada turėdavo stiklinių\nindelių; šiuos indus, arba ašarines, pastatydavo kape prie mi\nrusiojo kojų. Apie tai bus straipsnyje „Kapai“.
Radau keletą geležėlių, kurios man atrodė esančios mažų sagtelių liekanos. Dar pastebėjau su daužytų ašarinių liekanų; keleto šukių vidus buvo dengtas tam siai rudos spalvos glazūra. Vienas kaimietis man pasakojo, kad valdant karaliui Stanislovui Augustui, maždaug prieš 38 me tus, tai yra apie 1789 metus, kažkokie ponai, atvažiavę iš Gar dino apžiūrėti mineralinių šaltinių, pasiėmė su savim visus mo linius dubenėlius, kurių seniau niekas nedrįsdavo judinti; vė liau smalsūs svečiai surinko ir šukes.
Ir\nšiandien ten randama daugybė nuolaužų, priklausančių ašari\nnėms*. Vienoda jų sandara ir tokia pat radimo vieta įtikina,\njog jos buvo skirtos ne kam kitam, kaip tik laikyti po akimis,\nkad į jas tekėtų ašaros.\nTikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Ly\ndos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į ku\nrias dėdavo sudegintų žmonių pelenus.
1820 metais mano kaimynas kaimietis, kasdamas duobę bulvėms, aptiko seną kapą, kuriame šalia kelių sutrūnijusių žmonių kau lų rado keletą ypatingo pavidalo stiklinių buteliukų (žiūrėk V lentelės 36-ąjį piešinį). Ant apskritimo, nulipdyto iš stiklo, storo ir gana nedailaus, stovi ropelė iš šviesiai žalio, gana permato mo stiklo, jos kaklelis yra ovalaus piltuvėlio pavidalo. Turėjau tis tokias ašarines, visas beveik vienodo dydžio, kuriose skys čio telpa tryliktoji lietuviškos kvortos dalis.