Narbutas apžado auką sieja su grobiamaisiais žygiais, kai būrio vadas pažadėdavo gražiausią grobį dievams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 319
15. Apžado auka. Kartais žygiuojant į svetimą žemę gro\nbio, būrio vadas duodavo apžadą, kad gražiausią grobį paau\n318\n\n## Puslapis 318\n\nI\nkos dievams. Tokiu atveju, jeigu į rankas patekdavo itin graži\nmergaitė, - o tokio grobio buvo labai vaikomasi, - kurios gro\nžis, o todėl ir vertė viršydavo kitus paskirus pagrobtus daly\nkus, tokią mergaitę sugrįžę į tėvynę paaukodavo dievams.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 319
Kro\nnikos tyli, ar sudegindavo gyvą, ar pirma užmušdavo. Tikra tik\ntai, kad ją išpuošdavo vainikais, gėlėmis, aprengdavo puoš\nniais drabužiais ir atlikdavo įprastines aukojimo apeigas16.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tokiu atveju, jeigu į rankas patekdavo itin graži mergaitė, - o tokio grobio buvo labai vaikomasi, - kurios gro žis, o todėl ir vertė viršydavo kitus paskirus pagrobtus daly kus, tokią mergaitę sugrįžę į tėvynę paaukodavo dievams. Kro nikos tyli, ar sudegindavo gyvą, ar pirma užmušdavo. Tikra tik tai, kad ją išpuošdavo vainikais, gėlėmis, aprengdavo puoš niais drabužiais ir atlikdavo įprastines aukojimo apeigas16.