Apžado auka iš karo grobio

Santrauka

Narbutas apžado auką sieja su grobiamaisiais žygiais, kai būrio vadas pažadėdavo dievams gražiausią grobį. Jo aprašyme ypatingo grožio pagrobta mergaitė galėdavusi būti paaukota sugrįžus į tėvynę, o pačios aukos eiga paliekama neaiški.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

• kategorija: ritualas

Atlikimas

• kas atlieka: grobio žygiuojančio būrio vadas ir jo būrys.
• kada atliekama: žygiuojant į svetimą žemę grobio ir sugrįžus į tėvynę.
• kaip atliekama: duodant apžadą gražiausią grobį paaukoti dievams ir atliekant įprastines aukojimo apeigas.

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad kronikos nenurodo, ar apžado aukos mergaitė būdavo sudeginama gyva, ar pirma užmušama. global_id t-187992 teiginio_tipas saltinio_teiginys sudarymo_pagrindimas Išskleistas citatos subjektas ir patikslinta, kad neaiškumą Narbutas sieja su kronikų tyla. Nepridėta duomenų apie apeigas už šios formuluotės ribų. susije_objektai mentioned_object: Drabužiai		c-002
t-002 Narbutas apžado auką sieja su grobiamaisiais žygiais, kai būrio vadas pažadėdavo gražiausią grobį dievams. global_id t-187993 teiginio_tipas saltinio_teiginys sudarymo_pagrindimas Teiginys yra pilnas sakinys apie paprotį ir išlaiko Narbuto atribuciją. Papildomų faktų už citatos ribų nepridėta.		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

15. Apžado auka. Kartais žygiuojant į svetimą žemę gro­ bio, būrio vadas duodavo apžadą, kad gražiausią grobį paau­ 318

Puslapis 318

I kos dievams. Tokiu atveju, jeigu į rankas patekdavo itin graži mergaitė, - o tokio grobio buvo labai vaikomasi, - kurios gro­ žis, o todėl ir vertė viršydavo kitus paskirus pagrobtus daly­ kus, tokią mergaitę sugrįžę į tėvynę paaukodavo dievams.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Narbutas rašo, kad kronikos nenurodo, ar apžado aukos mergaitė būdavo sudeginama gyva, ar pirma užmušama.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tokiu atveju, jeigu į rankas patekdavo itin graži mergaitė, - o tokio grobio buvo labai vaikomasi, - kurios gro­ žis, o todėl ir vertė viršydavo kitus paskirus pagrobtus daly­ kus, tokią mergaitę sugrįžę į tėvynę paaukodavo dievams. Kro­ nikos tyli, ar sudegindavo gyvą, ar pirma užmušdavo. Tikra tik tai, kad ją išpuošdavo vainikais, gėlėmis, aprengdavo puoš­ niais drabužiais ir atlikdavo įprastines aukojimo apeigas16.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai