t-001vidutinis
Narbutas pasakoja, kad žyniai prie Amžinosios ugnies pagal ligonio šešėlio padėtį aiškindavo gyvybės arba mirties ženklus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 453
Vėliau\njis aptikęs, kad žmonės garbinę ugnį ir vadinę ją Amžinąja.\nPrie šventovių gyvenančių žynių darbas buvo rūpintis ku\nru, kad ugnis niekad neužgestų. Bičiuliai teiraudavosi žynių,\nar ligoniai išliks gyvi. Tuomet žyniai nakčia kreipdavosi į ugnį,\no rytą atsakydavo klausėjams, kad prie šventosios ugnies matę\nligonio šešėlį; šildydamasis prie ugnies, jis parūdydavęs arba\nmirties, arba gyvybės ženklus: jeigu ligoniui būdavę lemta gy\nventi, šešėlis stovėdavęs veidu į ugnį; priešingai, jeigu pasiro\ndydavo nugara į ugnį, neabejotinai laukė mirtis.