t-001vidutinis
Narbutas pasakoja, kad žyniai prie Amžinosios ugnies pagal ligonio šešėlio padėtį aiškindavo gyvybės arba mirties ženklus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 453
Vėliau jis aptikęs, kad žmonės garbinę ugnį ir vadinę ją Amžinąja. Prie šventovių gyvenančių žynių darbas buvo rūpintis kuru, kad ugnis niekad neužgestų. Bičiuliai teiraudavosi žynių, ar ligoniai išliks gyvi. Tuomet žyniai nakčia kreipdavosi į ugnį, o rytą atsakydavo klausėjams, kad prie šventosios ugnies matę ligonio šešėlį; šildydamasis prie ugnies, jis parūdydavęs arba mirties, arba gyvybės ženklus: jeigu ligoniui būdavę lemta gyventi, šešėlis stovėdavęs veidu į ugnį; priešingai, jeigu pasirodydavo nugara į ugnį, neabejotinai laukė mirtis.