Aisčiai ugnį laikė dievybe, per ją susižinodavo su dievais ir degindavo jiems aukas; kai kuriose vietose nuolat kūrenama amžinoji ugnis buvo savotiška šventovė.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 49
Reikšmingą vietą aisčių religijoje turėjo ugnis. Ji buvo ne tik dievybė — per ją žmonės susižinodavo su savo dievais, su- žinodavo jų valią; ugnyje aisčiai degindavo ir dievams aukas. Kai kuriose vietose ji buvo nuolat kūrenama — tai amžinoji ugnis. Tokios vietos buvo savotiškos šventovės.
Namų židinyje nuolat kūrenama šventoji namų ugnelė buvo vadinama gabija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 49
Ugnis buvo\ngerbiama ne tik šventovėje, bet ir kiekvienų namų židiny, kur,\nbent žiemos metu, ji buvo nuolat kūrenama. Tai vadinamoji\nšventoji namų ugnelė, arba gabija.
Senovės Lietuvoje nėra rimtų liudijimų apie tikybos šventnamius, o šventosios ugnies pastogės, jei buvo, neišsiskyrė iš paprastų trobesių.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 21
Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje\nbūtų buvę kokių tikybos šventnamių. Jei ir buvo kokios pa\nstogės šventajai ugniai nuo oro kritulių apsaugoti, tai jos niekuo\nnepasižymėjo, gal visai nesiskyrė nuo paprastų trobesių.
Svetimšaliams labiausiai į akis krito lietuvių ugnies kultas, su kuriuo buvo siejami medžiai, ištisi miškai ir kai kurie gyvuliai, pavyzdžiui, žalčiai, petrelės ir Dievo karvytės.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 21
Iš kulto labiausiai tų laikų svetimšaliams į akis yra kri tęs lietuvių ugnies kultas, kurio esmė taip pat nežinoma. Su kultu buvę surišti medžiai, ištisi miškai, kai kurie gyvuliai, pav. žalčiai, petrelės arba Dievo karvytės ir kit., bet koks buvo tarp jų ir tikinčiųjų santykis, nėr žinios.
Senovės Lietuvoje žinoma keletas kulto tarnų vardų, bet nerasta jų organizacinio ryšio ar rimtų tikybos šventnamių liudijimų.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 21
Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje\nbūtų buvę kokių tikybos šventnamių. Jei ir buvo kokios pa\nstogės šventajai ugniai nuo oro kritulių apsaugoti, tai jos niekuo\nnepasižymėjo, gal visai nesiskyrė nuo paprastų trobesių.