Istorinis įvykis

Žemaičių sukilimas 1409 m

4 teiginiai6 įrašai3 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001aukstas

1409 m. gegužę žemaičiai sudegino Skirsnemunę ir puolė kitas naujas pilis bei Klaipėdą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 341

Žemaičiai, kuriems buvo atneštos žinios, kad «javams nunokus» prasidėsiąs karas, sukilo dar gegužės mėn. (1409). Jie sudegino ordino vietininkui reikalingą Skirsnemunę, be to, puolė Žemaičiuose kitas dvi naujas pilis ir Klaipėdą.

t-002vidutinis

Tų pačių įvykių fone ordinas 1409.VIII.6 buvo priverstas skelbti karą Lenkijai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 342

Tuo pat laiku, kai kryžiuočiams galutinai išslydo Žemaičiai, jie buvo priversti skelbti karą Lenkijai (1409.VIII.6), nes ordinui nepasisekė Jogailos atskirti nuo ketvirtą kartą atsimetusio Vytauto.

t-003vidutinis

1409 m. pradžioje Ordinas uždarė Žemaičių sieną su Lietuva ir uždraudė ten pardavinėti arklius, galvijus ir medų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 340

1409 m. pradžioje ordinas aklinai uždarė Žemaičių sieną Lietuvon. Jis uždraudė ten pardavinėti arklius, galvijus ir medų. Vytautas ėmė skųstis tokiu kaimyno griežtumu.

t-004vidutinis

Kai sukilimas apėmė visą Žemaičių kraštą, ordino vietininkas pasitraukė į Prūsus ir sudegino Dubysos pilį.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 342

Kai sukilimas apėmė visą Žemaičių kraštą, kuriame jau nuo 1408 galo buvo atsiradę iš Vytauto Lietuvos « pašaliečių », ordinui išsilaikyti nebebuvo vilties. Krito jo statytos pilys, kurių įgulos buvo gabenamos toli į rytus^68. Tik Klaipėda atlaikė žemaičių puolimus^69. Ordino vietininkas su savo įgula pasitraukė į Prūsus, savo sostinę — Dubysos pilį pats sudegindamas^70.