Santrauka
Krėvoje vienas sargybinis įspėjo Oną, kad Vytautui gresia mirtis ir Jogailos siųsti budeliai jau atvyko. Vytautui pasitraukus pas kryžiuočius, Jogaila nukreipė jėgas į Poleksiją, kurią Mazovijos kunigaikštis Jonušas buvo neseniai atėmęs iš lietuvių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Krėvoje vienas sargybinis įspėjo Oną, kad Vytautui gresia mirtis ir Jogailos siųsti budeliai jau atvyko.
| c-001 | |||
t-002 Vytautui pasitraukus pas kryžiuočius, Jogaila nukreipė jėgas į Poleksiją, kurią Mazovijos kunigaikštis Jonušas buvo neseniai atėmęs iš lietuvių.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Krėvoje vienas sargybinis įspėjo Oną, kad Vytautui gresia mirtis ir Jogailos siųsti budeliai jau atvyko.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vienas sargybinis kar tą įspėjo Oną, jog Vytautui gresianti mirtis, pridurdamas, kad Jogailos siųsti budeliai jau atvyko į Krėvą. Žmona apie viską pranešė vyrui ir patarė apsirengus merginos drabužiais apgauti sargy binius ir pasprukti iš priešo rankų ir nuo tikros mir ties: draugai jau, girdi, parūpinę visko, kas reikalinga bėgliui. Kaip sumanyta, taip ir padaryta: pavakaryje, apsivilkęs mergaitės drabužiais, Vytautas lyg niekur nieko praėjo pro sargybinius, tamsoje nusileidęs nuo sienų, užsėdo ant žirgo ir pa- P a b ėg a iš p radžių į spruko į Mazoviją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Vytautui pasitraukus pas kryžiuočius, Jogaila nukreipė jėgas į Poleksiją, kurią Mazovijos kunigaikštis Jonušas buvo neseniai atėmęs iš lietuvių.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tiesą sakant, jam derėjo ne kalbėti užuolankomis, o aiškiai prisi minti, jog ne taip seniai pats buvo sudaręs su Jogaila sutartį, nukreiptą prieš Kęstutį bei jo šeimyną, tačiau žmogui, tykančiam užgrobti Lietuvą, nė motais, su kuo sudaryti sutartį, su kuo nutraukti, jam svarbu, kad, čia vienus, čia kitus remdamas į pagalbą siunčia mais būriais, galėtų kurstyti ir skatinti tarp lietuvių neapykantą pačios Lietuvos pražūčiai. Todėl neilgai jis dangstė veidą atšiaurumo kauke: netrukus, pažadėjęs pagalbą, paskyrė Vytautui būstą Marienburge, ypač paakintas to, kad iš Žemaitijos bei tų Lietuvos žemių, kurios priklausė Kęstučiui, 1383 m e ta i traukė pas Vytautą žymūs bajorai ir, aukodami savo turtus, baudėsi sukurstyti karą prieš Jogailą. Tuo tar pu Jogaila, užkirtęs, kaip jis manė, kelią vidaus ne santarvei, nukreipė jėgas prieš išorinį priešą, norėda mas jį išvyti iš Poleksijos, kurią Jonušas, Mazovijos kunigaikštis, kilus nesutarimams tarp Lietuvos valdo vų, buvo neseniai atėmęs iš lietuvių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|