Vokietijos kariuomenės įžengimas į Lietuvą, Kauno tvirtovės paėmimas ir Vilniaus užėmimas
2 teiginiai3 įrašai1 ryšys
Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji. Toje teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai.
Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontroliuojamoje zonoje.
Dar nesusigaudę kur pateko, vokiečiai Vilniuje išplatino atsišaukimą, kuriame Vilnius buvo pavadintas „gražiausiu Lenkijos karalystės perlu“, tačiau, lietuviams užprotestavus, tuos atsišaukimus nudraskė.
Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontroliuojamoje buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai.
Toje teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai. Dar nesusigaudę kur pateko, vokiečiai Vilniuje išplatino atsišaukimą, kuriame Vilnius buvo pavadintas „gražiausiu Lenkijos karalystės perlu“, tačiau, lietuviams užprotestavus, tuos atsišaukimus nudraskė. Vos už pusmečio vokiečiai jau gerai žinojo kur esą.