Istorinis įvykis

Vokietijos kariuomenės įžengimas į Lietuvą, Kauno tvirtovės paėmimas ir Vilniaus užėmimas

2 teiginiai3 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001aukstas

1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15 d. įžengė į Vilnių.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 130

Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontroliuojamoje zonoje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 130

Dar nesusigaudę kur pateko, vokiečiai Vilniuje išplatino atsišaukimą, kuriame Vilnius buvo pavadintas „gražiausiu Lenkijos karalystės perlu“, tačiau, lietuviams užprotestavus, tuos atsišaukimus nudraskė.

t-002vidutinis

Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontroliuojamoje buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 130

Toje teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai. Dar nesusigaudę kur pateko, vokiečiai Vilniuje išplatino atsišaukimą, kuriame Vilnius buvo pavadintas „gražiausiu Lenkijos karalystės perlu“, tačiau, lietuviams užprotestavus, tuos atsišaukimus nudraskė. Vos už pusmečio vokiečiai jau gerai žinojo kur esą.