Vedrošos mūšis ir Konstantino Ostrogiškio paėmimas į nelaisvę
mūšis
2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Prieš Vedrošos mūšį Aleksandras pasiuntė į Smolenską lengvuosius dalinius, vadovaujamus Konstantino Ostrogiškio. Po Vedrošos mūšio Ivanas Jacyničius, Jurgis Valavičius, Teodoras Nemyra ir Bogdanas Maskevičius išvengė nelaisvės ar mirties. Prieš Vedrošos mūšį žvalgai pranešė, kad didelės priešo jėgos įsitvirtino abiejuose Vedrošos krantuose.
Išvengė nelaisvės ar mirties vos vienas kitas: Ivanas Jacyničius, Jurgis Va lavičius, Teodoras Nemyra, Bogdanas Maskevičius; šie garsūs pulkų vadai, sužeisti ir beveik visai išsekę, su kardu rankoje prasiskynė kelią per ginkluotus būrius ir paspruko iš pavojaus. Atvestas pas Ivaną, Konstan tinas, tironui įsakius, turėjo iškęsti neapsakomus kan kinimus: ne tik kojas jam it vergui surakino grandinė mis, bet ir rankas užlaužė už nugaros ir nelyginant raiščiais apliejo ištirpintu švinu. Apie šį pralaimėjimą Aleksandras sužinojo prie Bobro upės; norėdamas su stabdyti priešo žygį, jis įtaisė karo stovyklą Obolcuo- se.
Štai todėl ir pamanė, jog maskvėnai įprastu būdu dedasi esą stipresni nei iš tikrųjų, todėl Konstantinas įsakė savo kariuomenei traukti link priešo. Šiek tiek pažygiavus, žvalgai pra nešė, jog didelės priešo jėgos tikrai įsitvirtinusios abie juose Vedrošos krantuose, o dalis raitelių, atsiskyrusių nuo kitų jėgų ir išsirikiavusių kautynių tvarka plyna me lauke, už dviejų mylių laukianti atvykstančių lietu vių. Pagrindinės priešų jėgos bei jų stovykla esančios už upės, pulti trukdysią krūmai ir pelkės. Svarstant susidariusią padėtį bei gautas žinias karvedžių pasita rime, pradėta aštriai ginčytis, kaip tokiu painiu atveju elgtis.