Santrauka
Dusburgietis teigia, kad padrąsintas dieviškojo apreiškimo ir užsidegęs karšta tikėjimo meile, jis su anksčiau minėtojo patriarcho Simeono bei kitų tikinčiųjų, gyvenančių Jeruzalėje, laiškais pirmiausia leidosi pas jo šventenybę popiežių Urboną II, kuris jį maloniai priėmė. Dusburgietis teigia, kad taigi 1096 viešpaties metais anksčiau minėtasis Petras su kryžininkais ir daugybe vokiečių persikėlė per Helesponto marias ir užėmė miestą, kuris šiandien vadinamas Švento Jurgio ranka, be to, Antiochijos miestą bei šventąjį Jeruzalės miestą, o ilgainiui kiti.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Dusburgietis teigia, kad taigi 1096 viešpaties metais anksčiau minėtasis Petras su kryžininkais ir daugybe vokiečių persikėlė per Helesponto marias ir užėmė miestą, kuris šiandien vadinamas Švento Jurgio ranka, be to, Antiochijos miestą bei šventąjį Jeruzalės miestą, o ilgainiui kiti. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad taigi 1096 viešpaties metais anksčiau minėtasis Petras su kryžininkais ir daugybe vokiečių persikėlė per Helesponto marias ir užėmė miestą, kuris šiandien vadinamas Švento Jurgio ranka, be to, Antiochijos miestą bei šventąjį Jeruzalės miestą, o ilgainiui kiti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Neilgai trukus po to jo šventenybė popiežius Urbonas, palydėjęs minėtąjį Petrą į Prancūziją, sušaukė visuotinį susirinkimą, kuriame, pažadėjęs už šitokį dorą bei mielą maldininkų žygį visų nuodėmių atleidimą, nuodugniai išklojo visiems, kuriuos šventoji dvasia skatino atkeršyti už nukryžiuotojo žaizdas ir išvaduoti šventąją žemę, kokių negandų ir kokią priespaudą patiria tikintieji, gyvenantys šventojoje žemėje, kaip niekina ir teršia tie purvini šunys viešpaties kapą bei kitas šventąsias vietas. Ir dievo žodžio sėkla krito į gerą bei trąšią žemę, ir davė ji gausų derlių, nes bažnyčių vyskupai ir prelatai, karaliai, kunigaikščiai, grafai, baronai bei kiti kilmingieji ir šiaip žmonės puošė savo pečius išganingojo kryžiaus ženklu, duodami viešpačiui įžadus leistis į maldininkų žygį. Taigi 1096 viešpaties metais anksčiau minėtasis Petras su kryžininkais ir daugybe vokiečių persikėlė per Helesponto marias ir užėmė miestą, kuris šiandien vadinamas Švento Jurgio ranka, be to, Antiochijos miestą bei šventąjį Jeruzalės miestą, o ilgainiui kiti ten patraukę maldininkai užėmė galybę kitų, rodėsi, neįveikiamų miestų bei pilių, išvaduodami juos iš netikėlių rankų; šitaip šventajame Jeruzalės mieste buvo paskirtas patriarchas, kuriam buvo pavaldūs keturi arkivyskupai, būtent: Tyro su keturiais sufraganais, Cezarėjos — su vienu, Nazareto — su vienu ir Petros — su vienu sufraganu.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |