Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie Sventopelko ir brolių susitaikymą Kai viską šitaip sutvarkė, iš gailestingojo dievo malonės kunigaikštis Sventopelkas, iki šiol toks kietasprandis, toks atkaklus ir klastingas, kad nei prašymais, nei už pinigus, nei grasinimais nesidavė palenkiamas ir. Dusburgietis teigia, kad sitai padarius, sugrąžino brolius bei kitus belaisvius, kuriuos beįmanė surasti, tarp kurių be kitų moterų, vyrų ir vaikų buvo 70 kilmingų ir garbingų matronų; šios taikos broliai taip tvirtai laikėsi, kad paisė ne tik visų kitų dalykų, reikalingų taikai. Dusburgietis teigia, kad 277 Taika sudaryta 1243 m. pavasarį (Ewald A.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad apie Sventopelko ir brolių susitaikymą Kai viską šitaip sutvarkė, iš gailestingojo dievo malonės kunigaikštis Sventopelkas, iki šiol toks kietasprandis, toks atkaklus ir klastingas, kad nei prašymais, nei už pinigus, nei grasinimais nesidavė palenkiamas ir. | c-001 c-004 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad sitai padarius, sugrąžino brolius bei kitus belaisvius, kuriuos beįmanė surasti, tarp kurių be kitų moterų, vyrų ir vaikų buvo 70 kilmingų ir garbingų matronų; šios taikos broliai taip tvirtai laikėsi, kad paisė ne tik visų kitų dalykų, reikalingų taikai. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Sventopelko ir brolių susitaikymą Kai viską šitaip sutvarkė, iš gailestingojo dievo malonės kunigaikštis Sventopelkas, iki šiol toks kietasprandis, toks atkaklus ir klastingas, kad nei prašymais, nei už pinigus, nei grasinimais nesidavė palenkiamas ir.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Sventopelko ir brolių susitaikymą
Kai viską šitaip sutvarkė, iš gailestingojo dievo malonės kunigaikštis Sventopelkas, iki šiol toks kietasprandis, toks atkaklus ir klastingas, kad nei prašymais, nei už pinigus, nei grasinimais nesidavė palenkiamas ir sugrąžinamas į šventosios motinos bažnyčios prieglobstį, dabar, po šio smarkaus smūgio, įgavo proto, be to, matydamas, kad šiuo metu nebestengsiąs broliams priešintis, atvyko pas legatą bei pas brolius ir, jiems nuolankiai prisipažinęs, kad klydo, šitaip elgdamasis su tikėjimu ir tikinčiaisiais, paprašė jį pasigailėti ir kilniaširdiškai su juo pasielgti, pasižadėdamas atsilyginti broliams savo darbais ir savo turtu. Šitai išgirdęs, legatas ne kartą tuo reikalu tarėsi su broliais ir sakė jiems, kad sunku tikėti tuo, kuris daug kartų sulaužęs taikos sutartis. Kita vertus, jis suprato, kad nereikia atstumti prašančio atleidimo, tad pasirinko šitai, kas jam rodėsi būsią geriau, taigi taiką, nes tik taikos metu gerbiamas tas, kuris teikia taiką. Dėl to, brolių patariamas, sugrąžino jam bažnyčios malonę šiomis sąlygomis: kad jo ir brolių sutartis būtų tvirtesnė, Sventopelkas kaip užstatą atiduosiąs broliams Sartovicų pilį, o įkaitais atsiųsiąs savo pirmagimį sūnų Mstivojų, burggrafą Vimarą [Gneomirą] bei savo kariuomenės vadą Vojaką [Vojachą], be to, paliesdamas ranka švenčiausias dievo evangelijas, prisieksiąs, kad padėsiąs broliams prieš netikėlius, kai šitai būsią reikalinga, ir kad nuo šiol nekamuosiąs nei tikėjimo, nei tikinčiųjų tokiomis baisybėmis, kokių prieš tai yra ėmęsis; šiems pažadams sutvirtinti jis davė broliams raštą, savo antspaudu patvirtintą277.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad sitai padarius, sugrąžino brolius bei kitus belaisvius, kuriuos beįmanė surasti, tarp kurių be kitų moterų, vyrų ir vaikų buvo 70 kilmingų ir garbingų matronų; šios taikos broliai taip tvirtai laikėsi, kad paisė ne tik visų kitų dalykų, reikalingų taikai.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dėl to, brolių patariamas, sugrąžino jam bažnyčios malonę šiomis sąlygomis: kad jo ir brolių sutartis būtų tvirtesnė, Sventopelkas kaip užstatą atiduosiąs broliams Sartovicų pilį, o įkaitais atsiųsiąs savo pirmagimį sūnų Mstivojų, burggrafą Vimarą [Gneomirą] bei savo kariuomenės vadą Vojaką [Vojachą], be to, paliesdamas ranka švenčiausias dievo evangelijas, prisieksiąs, kad padėsiąs broliams prieš netikėlius, kai šitai būsią reikalinga, ir kad nuo šiol nekamuosiąs nei tikėjimo, nei tikinčiųjų tokiomis baisybėmis, kokių prieš tai yra ėmęsis; šiems pažadams sutvirtinti jis davė broliams raštą, savo antspaudu patvirtintą277. Sitai padarius, sugrąžino brolius bei kitus belaisvius, kuriuos beįmanė surasti, tarp kurių be kitų moterų, vyrų ir vaikų buvo 70 kilmingų ir garbingų matronų; šios taikos broliai taip tvirtai laikėsi, kad paisė ne tik visų kitų dalykų, reikalingų taikai palaikyti, bet nė karto nestojo į kovą su netikėliais nepasitarę su šiuo kunigaikščiu.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sventopelko ir brolių susitaikymas (1243 m. pavasaris) papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai viską šitaip sutvarkė, iš gailestingojo dievo malonės kunigaikštis Sventopelkas, iki šiol toks kietasprandis, toks atkaklus ir klastingas, kad nei prašymais, nei už pinigus, nei grasinimais nesidavė palenkiamas ir sugrąžinamas į šventosios motinos bažnyčios prieglobstį, dabar, po šio smarkaus smūgio, įgavo proto, be to, matydamas, kad šiuo metu nebestengsiąs broliams priešintis, atvyko pas legatą bei pas brolius ir, jiems nuolankiai prisipažinęs, kad klydo, šitaip elgdamasis su tikėjimu ir tikinčiaisiais, paprašė jį pasigailėti ir kilniaširdiškai su juo pasielgti, pasižadėdamas atsilyginti broliams savo darbais ir savo turtu. Šitai išgirdęs, legatas ne kartą tuo reikalu tarėsi su broliais ir sakė jiems, kad sunku tikėti tuo, kuris daug kartų sulaužęs taikos sutartis. Kita vertus, jis suprato, kad nereikia atstumti prašančio atleidimo, tad pasirinko šitai, kas jam rodėsi būsią geriau, taigi taiką, nes tik taikos metu gerbiamas tas, kuris teikia taiką. Dėl to, brolių patariamas, sugrąžino jam bažnyčios malonę šiomis sąlygomis: kad jo ir brolių sutartis būtų tvirtesnė, Sventopelkas kaip užstatą atiduosiąs broliams Sartovicų pilį, o įkaitais atsiųsiąs savo pirmagimį sūnų Mstivojų, burggrafą Vimarą [Gneomirą] bei savo kariuomenės vadą Vojaką [Vojachą], be to, paliesdamas ranka švenčiausias dievo evangelijas, prisieksiąs, kad padėsiąs broliams prieš netikėlius, kai šitai būsią reikalinga, ir kad nuo šiol nekamuosiąs nei tikėjimo, nei tikinčiųjų tokiomis baisybėmis, kokių prieš tai yra ėmęsis; šiems pažadams sutvirtinti jis davė broliams raštą, savo antspaudu patvirtintą277.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų. |