Skomanto 9 dienų žygis, Nineriko išdavystė ir Eimsučio bei Cipelio pilių sunaikinimas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams,\n būtent: Eimsutis ir dar viena\n\n Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas\nsiaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas. Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas\nkarys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui.\nKai, matant priešams, miestiečiai kopė į sienas, užkopė ir jis, tas išdavikas, ir vieną bei\nantrą kartą papūtė savo ragą, duodamas sutartą ženklą. Šitai išgirdę, siaubo apimti\nmiestiečiai sugavo šį karį ir, patyrę, jog jis tikrai norėjęs juos išduoti, pakorė ties miesto\nvartais jį patį, jo sūnų ir vieną jo tarną.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Skomantas, matydamas, jog apsigavo, pasuko 443 Šis antpuolis datuojamas 1263 m, nors kai kas siūlo datuoti 1263—1272 m., tiksliau — 1269—1271 m. (Powierski J., Dobra.., p. 80—81). 444 D.— Schonense, Jer.— Schônensê; vėliau — Schönsee ir pan., dab. Kowalewo Pomorskie, gyvenvietė Kulmo žemėje į šiaurės rytus nuo Torunės (SZCh, p. 59). Čia aprašomas bartų puolimas įvyko apie 1272 m. (Powierski J., Dobra.., p. 79—80). 445 Greičiausiai su Skomanto sūduviais žygiavo kariai iš Gardino ar Naugarduko žemių, pavaldžių Lietuvai. Sis antpuolis, matyt, susijęs su Traidenio politika vakaruose (Paszkiewicz H., Jagiellonowie.., p. 130—131). Vėlesnėje didžiojo magistro kronikoje Skomantas vadinamas lietuvių vadu (der Letouwen hoiftman — SRP, 5, p. 110). 446 Antpuolis datuojamas 1272 arba 1272—1273 m. link Eimsučio pilies447 ir ją po veržlaus antpuolio užėmė, nukaudamas 40 vyrų, paliktų jos saugoti. Po to veržliai ir žiauriai užgriuvo kito vasalo, riterio, vardu Cipelis, pilį448 ir, nukovęs ar paėmęs į nelaisvę visus ten gyvenusius žmones, abi pilis pavertė pelenais.