Istorinis įvykis

Skomanto 9 dienų žygis, Nineriko išdavystė ir Eimsučio bei Cipelio pilių sunaikinimas

2 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Kronikos komentare spėjama, kad su Skomanto sūduviais žygiavo Gardino ar Naugarduko žemių kariai, pavaldūs Lietuvai.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 145-146

Skomantas, matydamas, jog apsigavo, pasuko 443 Šis antpuolis datuojamas 1263 m, nors kai kas siūlo datuoti 1263—1272 m., tiksliau — 1269—1271 m. (Powierski J., Dobra.., p. 80—81). 444 D.— Schonense, Jer.— Schônensê; vėliau — Schönsee ir pan., dab. Kowalewo Pomorskie, gyvenvietė Kulmo žemėje į šiaurės rytus nuo Torunės (SZCh, p. 59). Čia aprašomas bartų puolimas įvyko apie 1272 m. (Powierski J., Dobra.., p. 79—80). 445 Greičiausiai su Skomanto sūduviais žygiavo kariai iš Gardino ar Naugarduko žemių, pavaldžių Lietuvai. Sis antpuolis, matyt, susijęs su Traidenio politika vakaruose (Paszkiewicz H., Jagiellonowie.., p. 130—131). Vėlesnėje didžiojo magistro kronikoje Skomantas vadinamas lietuvių vadu (der Letouwen hoiftman — SRP, 5, p. 110). 446 Antpuolis datuojamas 1272 arba 1272—1273 m. link Eimsučio pilies447 ir ją po veržlaus antpuolio užėmė, nukaudamas 40 vyrų, paliktų jos saugoti. Po to veržliai ir žiauriai užgriuvo kito vasalo, riterio, vardu Cipelis, pilį448 ir, nukovęs ar paėmęs į nelaisvę visus ten gyvenusius žmones, abi pilis pavertė pelenais.
t-222421aukstas

Sūduvių vadas Skomantas su didele sūduvių ir rusų kariuomene devynias dienas siaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas.

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.