t-001vidutinis
Narbutas pasakoja, kad Sapiriono vadovaujama skitų kariuomenė, praradusi 30 000 karių, buvo priversta prašyti Aleksandro taikos ir santarvės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Jiems giminin gi trakai taip pat IV amžiuje prieš Kristaus giminių prasibrovė nuo Dunojaus pusės j Skitiją ir gal ilgam būtų įkūrę ten savo valstybę, jei 390 metais nebūtų buvę sutriuškinti galų. Vėliau, 358 metais prieš Kristaus gi mimą, ėmė didėti politinė įtaka karaliaus Pilypo valdo mos Makedonijos, kurios galia Graikijos atžvilgiu iškilo iki tokio lygio, jog Skitijos tautos, turėjusios glaudžius ryšius su tenykščiais graikų kolonistais, pajuto nemažą įtaką. Tačiau jie pakentė tai neilgai, nes istorijoje ran dame prisiminimų apie skitų genčių susidūrimą su Pi lypo sūnumi ir įpėdiniu Aleksandru; kaunantis Sapiriono vadovaujama kariuomenė prarado 30 000 karių1, bet bu vo priversta prašyti Aleksandro taikos ir santarvės, o vėliau, kai pagarsėjo šaunus šio monarcho žygis į Aziją, skitai taip ir liko priklausomi nuo Makedonijos galybės ir buvo tolydžio puldinėjami Uždonės tautų2.