Santrauka
Fiodoras vengė atviros kovos su Šamotulskiu, o Šamotulskis žygiuodamas pirmyn be vargo atsiėmė kelias pilis ir priartėjo prie Braclavo. Prie Murafos lenkų kariuomenei teko įveikti per tankias girias tarp žemų nendrėtų krantų tekančią Murafos upę. 1432 m. lapkričio 30 d. Šamotulskio ir Fiodoro Ostrogiškio pajėgos kovojo maždaug už keturiasdešimties mylių nuo Lvovo.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Fiodoras vengė atviros kovos su Šamotulskiu, o Šamotulskis žygiuodamas pirmyn be vargo atsiėmė kelias pilis ir priartėjo prie Braclavo.
| c-001 | |||
t-002 Prie Murafos lenkų kariuomenei teko įveikti per tankias girias tarp žemų nendrėtų krantų tekančią Murafos upę.
| c-002 | |||
t-003 1432 m. lapkričio 30 d. Šamotulskio ir Fiodoro Ostrogiškio pajėgos kovojo maždaug už keturiasdešimties mylių nuo Lvovo.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Fiodoras vengė atviros kovos su Šamotulskiu, o Šamotulskis žygiuodamas pirmyn be vargo atsiėmė kelias pilis ir priartėjo prie Braclavo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Fiodoras, su leng vąja rusų, valachų bei skitų raitija labiau linkęs pa salas rengti, nei stoti į atvirą kovą, vengė susidurti su Šamotulskiu akis į akį, tačiau, puldinėdamas iš tolo, vargino ir alino lenkus, Šamotulskis, patraukęs su pa grindinėmis jėgomis į priekį, be vargo atsiėmė vieną kitą pražygiuojamą pilį ir priartėjo prie Braclavo. Fio doras, nenorėdamas, kad len- S a m o tu lsk is a tsiim a kai, atsiėmę visą ten sukrau- P o d o lę tą grobį, atsigautų apsirūpinę maistu ir kitais būtiniausiais reikmenimis, pasiuntė būrį eikliausių raitelių ir įsakė sudeginti pilį bei miestą. Artėjo lapkričio pabaiga, tin kamiausias metas grįžti į žiemos stovyklas kariams, kurie čia neturėjo ko veikti, nes priešo kariuomenė iš paskutiniųjų vengė bet kokio susirėmimo. Štai todėl Šamotulskis ir patraukė su visa kariuomene į Lenkiją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Prie Murafos lenkų kariuomenei teko įveikti per tankias girias tarp žemų nendrėtų krantų tekančią Murafos upę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Len kams beliko įveikti Murafos upę, tekančią tankiomis 4 45
Puslapis 444
giriomis tarp žemų nendrėtų krantų. Šaltis jau spėjo padengti ją ledu, tačiau keltis dėl to kariams nieku būdu nebuvo lengviau, nes ledas dar negalėjo atlai kyti jų svorio. Todėl kariuomenė turėjo sustoti ir pa laukti, kol suneš kiek reikia šakų bei žabų ir greito siomis nuties per pelkes žemgrindą. Lenkams įsitrau kus į šį darbą, Fiodoras persikėlė su saviškiais kitoje vietoje per upę ir, išdėstęs priekyje pasalas, užtvėrė guolės ir kiti būriai pamažu slinko jiems iš paskos.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: 1432 m. lapkričio 30 d. Šamotulskio ir Fiodoro Ostrogiškio pajėgos kovojo maždaug už keturiasdešimties mylių nuo Lvovo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Lapkričio 30 d. jie kovojo maždaug už keturiasdešimties mylių nuo Lvovo. Tuo tarpu žinia apie jų pergalę, pasak ne visai patikimų liudytojų, dar tą pačią dieną pasklido po miestą ir pasiekė karalių, kuris su žmonėmis bažnyčioje meldėsi aukščiausiajam. Jau kitą dieną atvyko pas karalių ir pergalę laimėjusios kariuomenės žygūnas, atsivežda- mas iš priešo atimtas vėliavas.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|