Prūsai Notangos krašte įrengė pylimu ir gynybiniu grioviu sustiprintą stovyklą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 105
Ten greitosiomis įrengę stovyklą, sustiprintą pylimu ir gynybiniu grioviu, jie paliko keletą būrių gurguolėms saugoti, o patys su visomis jėgomis patraukė link priešo, kuris, pasak kalbų, taip pat buvo įsitvirtinęs stovykloje. Barbarai, per žvalgus gavę žinių apie priešo jėgas ir ketinimus, bijojo pirmo gerai ginkluotų karių puolimo, ypač dėl to, kad jų pačių ir apsiginklavimas, ir kariavimo būdas buvo menkoki. Štai todėl jie nutarė kokia nors nedidele pergale atimti priešui iš pat pradžių progą džiaugsmui ir įbauginti atšiaurias širdis: puolimas būsiąs silpnesnis, jeigu, prieš kovą patyrę kokią nesėkmę, suvoks labiau turį bijoti, negu drąsą rodyti. Nenorėdami atsitiktinai susidurti su juos narsiai užpulti pasirengusiu priešu, jie pasuko į šalį ir, K rik šč io n y s su m u šapatraukę per miškus jiems m i sta b m e ld žių p rū sų težinomais takeliais, visa galybe užgriuvo stovyklą, kurioje, kaip jie žinojo, buvusi palikta negausi įgula.
Prūsai puolė negausiai saugomą kryžiuočių stovyklą, ją paėmė pirmuoju antpuoliu ir išžudė apsaugos karius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 105
Ten greitosiomis įrengę stovyklą, sustiprintą pylimu ir gynybiniu grioviu, jie paliko keletą būrių gurguolėms saugoti, o patys su visomis jėgomis patraukė link priešo, kuris, pasak kalbų, taip pat buvo įsitvirtinęs stovykloje. Barbarai, per žvalgus gavę žinių apie priešo jėgas ir ketinimus, bijojo pirmo gerai ginkluotų karių puolimo, ypač dėl to, kad jų pačių ir apsiginklavimas, ir kariavimo būdas buvo menkoki. Štai todėl jie nutarė kokia nors nedidele pergale atimti priešui iš pat pradžių progą džiaugsmui ir įbauginti atšiaurias širdis: puolimas būsiąs silpnesnis, jeigu, prieš kovą patyrę kokią nesėkmę, suvoks labiau turį bijoti, negu drąsą rodyti. Nenorėdami atsitiktinai susidurti su juos narsiai užpulti pasirengusiu priešu, jie pasuko į šalį ir, K rik šč io n y s su m u šapatraukę per miškus jiems m i sta b m e ld žių p rū sų težinomais takeliais, visa galybe užgriuvo stovyklą, kurioje, kaip jie žinojo, buvusi palikta negausi įgula.
Prūsams pasirodžius iš užnugario, prasidėjo žiaurus mūšis, kuriame krikščionys galiausiai buvo sumušti.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 105
Kovotojams buvo įsakyta susilaikyti nuo grobio ir, kol nepraėjo pakili pergalės nuotaika, karštai pulti dar kruvinais kalavijais priešą, kad kiltų dar smarkesnė kova ir būtų pasiekta visiška pergalė. Kai pasirodė iš užnugario grėsmingi barbarai, kurių vokiečiai laukė iš priekio, netikėtai kilo įtarimas ir baimė, jog paimta stovykla; tada, susidūrus kariuomenėms, prasidėjo žiaurus mūšis. Kovotojų atkaklumas palaikė ne vieną valandą ir vienoje, ir kitoje pusėje pergalės viltį, vis dėlto galop krikščionys buvo sumušti. Visi kilmingieji arba į nelaisvę pakliuvo, arba galvas padėjo.
Kryžiuočiai įrengė pylimu ir grioviu sustiprintą stovyklą, paliko dalį karių gurguolėms saugoti ir patraukė link prūsų pajėgų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 105
Ten greitosiomis įrengę stovyklą, sustiprintą pylimu ir gynybiniu grioviu, jie paliko keletą būrių gurguolėms saugoti, o patys su visomis jėgomis patraukė link priešo, kuris, pasak kalbų, taip pat buvo įsitvirtinęs stovykloje. Barbarai, per žvalgus gavę žinių apie priešo jėgas ir ketinimus, bijojo pirmo gerai ginkluotų karių puolimo, ypač dėl to, kad jų pačių ir apsiginklavimas, ir kariavimo būdas buvo menkoki. Štai todėl jie nutarė kokia nors nedidele pergale atimti priešui iš pat pradžių progą džiaugsmui ir įbauginti atšiaurias širdis: puolimas būsiąs silpnesnis, jeigu, prieš kovą patyrę kokią nesėkmę, suvoks labiau turį bijoti, negu drąsą rodyti. Nenorėdami atsitiktinai susidurti su juos narsiai užpulti pasirengusiu priešu, jie pasuko į šalį ir, K rik šč io n y s su m u šapatraukę per miškus jiems m i sta b m e ld žių p rū sų težinomais takeliais, visa galybe užgriuvo stovyklą, kurioje, kaip jie žinojo, buvusi palikta negausi įgula.
Prūsams užėmus kryžiuočių stovyklą, kovotojams buvo įsakyta nesiplėšti ir iškart pulti pagrindines vokiečių pajėgas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 105
Kovotojams buvo įsakyta susilaikyti nuo grobio ir, kol nepraėjo pakili pergalės nuotaika, karštai pulti dar kruvinais kalavijais priešą, kad kiltų dar smarkesnė kova ir būtų pasiekta visiška pergalė. Kai pasirodė iš užnugario grėsmingi barbarai, kurių vokiečiai laukė iš priekio, netikėtai kilo įtarimas ir baimė, jog paimta stovykla; tada, susidūrus kariuomenėms, prasidėjo žiaurus mūšis. Kovotojų atkaklumas palaikė ne vieną valandą ir vienoje, ir kitoje pusėje pergalės viltį, vis dėlto galop krikščionys buvo sumušti. Visi kilmingieji arba į nelaisvę pakliuvo, arba galvas padėjo.
Kojelavičius rašo, kad Magdeburgo bajoras Hirtshalsas, belaisviams metus burtus, per prūsų pergalės apeigas buvo gyvas sudegintas dievams pagerbti.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 105-106
Žymiesiems belaisviams metus burtus, lemtingasis teko Hirtshalsui, Magdeburgo bajorui: jis pagal barbarų apeigas švenčiant pergalę raitas su visais ginklais buvo gyvas sudegintas dievams pagerbti. to? Šio vargingo likimo jis du kartus buvo išvengęs, pasigailėjus kai kuriems prūsams, su kuriais anksčiau buvo susidraugavęs; kai trečią kartą krito toks pat burtas, jis su panieka atsisakė gyvybės, už kurią turėtų dėkoti gailestingiesiems barbarams. Kita vokiečių kariuomenė, vedama grafo Barbio, niokojo Sembą ir Žemaitijos pasienius; ji taip pat buvo prūsų sutriuškinta per pačią šventosios Agnetės šventę.
Grafo Barbio vedama vokiečių kariuomenė niokojo Sembą ir Žemaitijos pasienius, bet per šv. Agnetės šventę buvo prūsų sutriuškinta.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 106
Kita vokiečių kariuomenė, vedama grafo Barbio, niokojo Sembą ir Žemaitijos pasienius; ji taip pat buvo prūsų sutriuškinta per pačią šventosios Agnetės šventę. Pats vadas, praradęs kariuomenę, pateko į priešų rankas. Po šių pergalių iš kryžiuočių buvo atimti Heilsbergo, Kroicburgo, Karaliaučiaus, Bartenšteino pilys ir miestai.