Prūsų pergalė prieš kryžiuočių stovyklą ir Hirtshalso sudeginimas
7 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Prūsai Notangos krašte įrengė pylimu ir gynybiniu grioviu sustiprintą stovyklą. Prūsai puolė negausiai saugomą kryžiuočių stovyklą, ją paėmė pirmuoju antpuoliu ir išžudė apsaugos karius. Prūsams pasirodžius iš užnugario, prasidėjo žiaurus mūšis, kuriame krikščionys galiausiai buvo sumušti.
Ten greitosiomis įrengę stovyklą, sustiprintą pylimu ir gynybiniu grioviu, jie paliko ke letą būrių gurguolėms saugoti, o patys su visomis jė gomis patraukė link priešo, kuris, pasak kalbų, taip pat buvo įsitvirtinęs stovykloje. Barbarai, per žvalgus gavę žinių apie priešo jėgas ir ketinimus, bijojo pirmo gerai ginkluotų karių puolimo, ypač dėl to, kad jų pačių ir apsiginklavimas, ir kariavimo būdas buvo menkoki. Štai todėl jie nutarė kokia nors nedidele pergale atimti priešui iš pat pradžių progą džiaugsmui ir įbauginti atšiaurias širdis: puolimas būsiąs silpnes nis, jeigu, prieš kovą patyrę kokią nesėkmę, suvoks labiau turį bijoti, negu drąsą rodyti. Nenorėdami atsi tiktinai susidurti su juos narsiai užpulti pasirengusiu priešu, jie pasuko į šalį ir, K rik šč io n y s su m u ša- patraukę per miškus jiems m i sta b m e ld žių p rū sų težinomais takeliais, visa ga lybe užgriuvo stovyklą, ku rioje, kaip jie žinojo, buvusi palikta negausi įgula.
Ten greitosiomis įrengę stovyklą, sustiprintą pylimu ir gynybiniu grioviu, jie paliko ke letą būrių gurguolėms saugoti, o patys su visomis jė gomis patraukė link priešo, kuris, pasak kalbų, taip pat buvo įsitvirtinęs stovykloje. Barbarai, per žvalgus gavę žinių apie priešo jėgas ir ketinimus, bijojo pirmo gerai ginkluotų karių puolimo, ypač dėl to, kad jų pačių ir apsiginklavimas, ir kariavimo būdas buvo menkoki. Štai todėl jie nutarė kokia nors nedidele pergale atimti priešui iš pat pradžių progą džiaugsmui ir įbauginti atšiaurias širdis: puolimas būsiąs silpnes nis, jeigu, prieš kovą patyrę kokią nesėkmę, suvoks labiau turį bijoti, negu drąsą rodyti. Nenorėdami atsi tiktinai susidurti su juos narsiai užpulti pasirengusiu priešu, jie pasuko į šalį ir, K rik šč io n y s su m u ša- patraukę per miškus jiems m i sta b m e ld žių p rū sų težinomais takeliais, visa ga lybe užgriuvo stovyklą, ku rioje, kaip jie žinojo, buvusi palikta negausi įgula.
Kovotojams buvo įsakyta susilaikyti \nnuo grobio ir, kol nepraėjo pakili pergalės nuotaika, \nkarštai pulti dar kruvinais kalavijais priešą, kad kil\ntų dar smarkesnė kova ir būtų pasiekta visiška per\ngalė. Kai pasirodė iš užnugario grėsmingi barbarai, \nkurių vokiečiai laukė iš priekio, netikėtai kilo įtarimas \nir baimė, jog paimta stovykla; tada, susidūrus kariuo\nmenėms, prasidėjo žiaurus mūšis. Kovotojų atkaklu\nmas palaikė ne vieną valandą ir vienoje, ir kitoje pu\nsėje pergalės viltį, vis dėlto galop krikščionys buvo \nsumušti. Visi kilmingieji arba į nelaisvę pakliuvo, arba \ngalvas padėjo.
Ten greitosiomis įrengę stovyklą, sustiprintą pylimu ir gynybiniu grioviu, jie paliko ke letą būrių gurguolėms saugoti, o patys su visomis jė gomis patraukė link priešo, kuris, pasak kalbų, taip pat buvo įsitvirtinęs stovykloje. Barbarai, per žvalgus gavę žinių apie priešo jėgas ir ketinimus, bijojo pirmo gerai ginkluotų karių puolimo, ypač dėl to, kad jų pačių ir apsiginklavimas, ir kariavimo būdas buvo menkoki. Štai todėl jie nutarė kokia nors nedidele pergale atimti priešui iš pat pradžių progą džiaugsmui ir įbauginti atšiaurias širdis: puolimas būsiąs silpnes nis, jeigu, prieš kovą patyrę kokią nesėkmę, suvoks labiau turį bijoti, negu drąsą rodyti. Nenorėdami atsi tiktinai susidurti su juos narsiai užpulti pasirengusiu priešu, jie pasuko į šalį ir, K rik šč io n y s su m u ša- patraukę per miškus jiems m i sta b m e ld žių p rū sų težinomais takeliais, visa ga lybe užgriuvo stovyklą, ku rioje, kaip jie žinojo, buvusi palikta negausi įgula.
Kovotojams buvo įsakyta susilaikyti \nnuo grobio ir, kol nepraėjo pakili pergalės nuotaika, \nkarštai pulti dar kruvinais kalavijais priešą, kad kil\ntų dar smarkesnė kova ir būtų pasiekta visiška per\ngalė. Kai pasirodė iš užnugario grėsmingi barbarai, \nkurių vokiečiai laukė iš priekio, netikėtai kilo įtarimas \nir baimė, jog paimta stovykla; tada, susidūrus kariuo\nmenėms, prasidėjo žiaurus mūšis. Kovotojų atkaklu\nmas palaikė ne vieną valandą ir vienoje, ir kitoje pu\nsėje pergalės viltį, vis dėlto galop krikščionys buvo \nsumušti. Visi kilmingieji arba į nelaisvę pakliuvo, arba \ngalvas padėjo.
Žymiesiems belaisviams metus burtus, lemtingasis teko Hirtshalsui, Magdeburgo bajorui: jis pagal barbarų apeigas švenčiant pergalę raitas su vi sais ginklais buvo gyvas sudegintas dievams pagerbti. to? Šio vargingo likimo jis du kartus buvo išvengęs, pa sigailėjus kai kuriems prūsams, su kuriais anksčiau buvo susidraugavęs; kai trečią kartą krito toks pat burtas, jis su panieka atsisakė gyvybės, už kurią tu rėtų dėkoti gailestingiesiems barbarams. Kita vokie čių kariuomenė, vedama grafo Barbio, niokojo Sembą ir Žemaitijos pasienius; ji taip pat buvo prūsų sutriuš kinta per pačią šventosios Agnetės šventę.