Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie netikėlių išžudymą ir Partigalos pilies bei kuoro sunaikinimą Iš minėtųjų prūsų pilių kasdien į karą traukdavo tiek ginkluotų vyrų, kad broliai negalėjo nei jiems kelio pastoti, nei jų užpulti. Dusburgietis teigia, kad sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad apie netikėlių išžudymą ir Partigalos pilies bei kuoro sunaikinimą Iš minėtųjų prūsų pilių kasdien į karą traukdavo tiek ginkluotų vyrų, kad broliai negalėjo nei jiems kelio pastoti, nei jų užpulti. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie netikėlių išžudymą ir Partigalos pilies bei kuoro sunaikinimą Iš minėtųjų prūsų pilių kasdien į karą traukdavo tiek ginkluotų vyrų, kad broliai negalėjo nei jiems kelio pastoti, nei jų užpulti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie netikėlių išžudymą ir Partigalos pilies bei kuoro sunaikinimą
Iš minėtųjų prūsų pilių kasdien į karą traukdavo tiek ginkluotų vyrų, kad broliai negalėjo nei jiems kelio pastoti, nei jų užpulti. Didžiai dėl to susirūpinę broliai dažnai rinkdavosi pasitarti, vildamiesi rasti šiomis aplinkybėmis tinkamą išeitį. Galop pats Kristus, kuris niekad nesiliauja gailestingai guodęs jam atsidavusių vyrų, atsidūrusių sunkioje nelaimėje, maloniai paragino vieną kilnų vyrą, vardu Pomandas, nusipelniusį didelės prūsų pagarbos ir neseniai priėmusį Kristaus tikėjimą bei atvykusį pas brolius, imtis tikėjimo bei tikinčiųjų reikalo. Taigi Pomandas iš Baigos pilies sugrįžo pas savo bendrataučius prusus, dėdamasis tikėjimo ir tikinčiųjų priešu, o jį pamatę, prūsai labai nudžiugo, nes tikėjosi per šio vyro sumanumą galėsią žlugdyti visas brolių įstangas. Pomando patariami, susirinko visi Varmės, Notangos, Bartos galingesnieji bei kiti kariauti pasirengę vyrai ir apsupo Baigos pilį, įsitaisę čia karo stovyklas, tačiau broliai, iš anksto žinodami, ką jie daro ir kaip tvarkosi, sutelkė minėtojo Braunšveigo kunigaikščio bei kitų maldininkų jėgas ir pakilo į kovę, ir visus išžudė, nepalikdami nė vieno, kuris tokį įvykį galėtų papasakoti busimosioms kartoms.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami. Toliau būdamas Baigos pilyje, kunigaikštis tais metais ne sykį grūmėsi kovos lauke su prūsais ir daug kartų taip kamavo prusus, kad tie nė atsikvėpti negalėjo. Po metų, kai pasibaigė maldininko įžadams duotas laikas, jis smagus sugrįžo į savo žemę.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |