Santrauka
Berija pripažino Lietuvoje vykstantį partizaninį karą rimta grėsme sovietų valdymui.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1953 m. agentai išdavė J. Žemaitį-Vytautą, o po pusantrų metų tardymų jis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1953 m. agentai išdavė J. Žemaitį-Vytautą, o po pusantrų metų tardymų jis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1953 m. pavasarį užverbuoti agentai išdavė J. Žemaitį-Vytautą (1951 m. gruodį patyręs insultą gydėsi požeminiame bunkeryje) ir po pusantrų metų tardymų su- šaudė Maskvos Butyrkų kalėjime. Kodėl kameroje J. Žemaitį lankė SSRS saugumo maršalas L. Be- rija ir apie ką jie kalbėjo, iki šiol nežinoma. Tačiau vien tas faktas rodo, kad L. Berija pripažino Lie- tuvoje vykstantį partizaninį karą rimta grėsme sovietų valdymui. 1956 m. suimtas ir vienas iš pa- skutinių partizanų vadų, buvęs mokytojas Adolfas Ramanaus- kas-Vanagas, nepaprastai žiau- riai kankintas ir kitais metais Sovietų išniekinti Dainavos apygardos partizanų kūnai Adolfas Ramanauskas-Vanagas su ištikimais draugais vanagėliais, įsitaisiusiais ant jo pečių
L I E T U V O S I S T O R I J A 214 sušaudytas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |