Santrauka
Išgirdęs apie artėjantį Skirgailą, Vytautas nutraukė apsupimą, pasitraukė Prūsijos link ir jėga užėmė Naugarduką bei Ukmergę. Skirgaila pasivijo Vytautą, bet jo nedidelė ir menkai ginkluota kariuomenė po trumpų kautynių buvo sumušta.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Išgirdęs apie artėjantį Skirgailą, Vytautas nutraukė apsupimą, pasitraukė Prūsijos link ir jėga užėmė Naugarduką bei Ukmergę.
| c-001 | |||
t-002 Skirgaila pasivijo Vytautą, bet jo nedidelė ir menkai ginkluota kariuomenė po trumpų kautynių buvo sumušta.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Išgirdęs apie artėjantį Skirgailą, Vytautas nutraukė apsupimą, pasitraukė Prūsijos link ir jėga užėmė Naugarduką bei Ukmergę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Gal iš baimės, mat gandai nepaprastai padidino Skirgailos jėgas, gal, žlu gus viltims, nenorėdamas ilgiau gaišti toje vietoje, gal dėl kitų sumetimų Vytautas vos išgirdęs, jog artėja Skirgaila, skubiai nutraukė N u tra u k ia a p su p im ą apsupimą ir išvyko link Prū sijos. Kelionėje jis šiek tiek užtruko prie Naugarduko tvirtovės, kurią Skirgaila ne seniai buvo pastatęs Neries pakrantėje, ir prie Ukmer gės, pastatytos Šventosios pakrantėje. Jėga užėmęs ir II 323
Puslapis 322
vieną, ir kitą pilį, išžudė gy- U žim a U k m e r g ę ir nėjus, sudegino įtvirtinimus N a u g a rd u k ą bei šiaip pastatus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Skirgaila pasivijo Vytautą, bet jo nedidelė ir menkai ginkluota kariuomenė po trumpų kautynių buvo sumušta.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Jį pasivi jo netoli buvęs Skirgaila, ta čiau jo kariuomenė veikiau tiko puldinėti besitraukian tiems būriams arba laisvai beklaidžiojantiems gaudyti, nei stoti į tikrą kovą: ji buvo nedidelė ir menkai gink luota. Vis dėlto išdrįsęs grum- Į v e ik ia m ū š y je Skir- tis atvirame mūšyje, turėjo ga ilą po trumpų kautynių skaudžiai užmokėti už savo neapgalvo tą drąsumą, likdamas toks pat nelaimingas, koks buvo neapdairus; taip jau paprastai dedasi, kad kariaujant neapdairumą neatskiriamai lydi nesėkmė. Netekęs ka riuomenės, vargais negalais jis paspruko į Trakus, nors vargstančiai tėvynei būtų daugiau pagelbėjęs, likdamas kautynių lauke: narsia mirtimi būtų užbaigęs nelaimin gą valdymą ir Lietuvos bėdas.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|