Santrauka
Lietuva suskato rengtis karui dėl Podolės, tačiau apsiribota grasinimais ir kariuomenės telkimu. 1460 m. karalius Bresto seime stengėsi nukreipti didikų užmojus nuo Podolės.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuva suskato rengtis karui dėl Podolės, tačiau apsiribota grasinimais ir kariuomenės telkimu.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
N e s ė k m in g a s ž y g is į P rūsiją leidimo paliko stovyklą, o sumažėjus jėgoms ir pralei dus tinkamą metą lemia- rkovo seime jie, be galo iš 510
Puslapis 509
Šitai dar labiau sukurstė aist- N a u ja au d ra d ė l Po- ras, dar neatvėsusias po anks- d o lės tesnių sambrūzdžių. Visa Lie tuva suskato rengtis karui dėl Podolės. Tačiau lemiamas žingsnis nebuvo žengtas: pasi tenkinta grasinimais bei kariuomenės telkimu, nes kaip tik tuo metu mirė žymiausias šios grupuotės vadas Jo nas Goštautas.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: 1460 m. karalius Bresto seime stengėsi nukreipti didikų užmojus nuo Podolės.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tačiau lemiamas žingsnis nebuvo žengtas: pasi tenkinta grasinimais bei kariuomenės telkimu, nes kaip tik tuo metu mirė žymiausias šios grupuotės vadas Jo nas Goštautas. Antra vertus, karalius irgi labiau nei kitados stengėsi išlaikyti sa- 1460 m e ta i vo rankose Lietuvą, nes su silaukė jau kelių palikuonių (mat šiek tiek anksčiau gimė trečias sūnus Jonas Ol- brachtas, o šiais metais ir ketvirtas — Aleksandras), to dėl visaip baudėsi Bresto seime nukreipti nuo Podolės didikų užmojus. Kadangi skausmas dėl patirtos skriau dos, tai yra dėl atimtų žemių, tebuvo tik sušvelnėjus, karaliaus akivaizdoje jie, tiesa, nerodė ypatingo įkar ščio, tačiau, jam išvykus, vėl K araliui p a v y k s ta n u- ryžtingai rengdavosi karui ir ram inti griebdavosi ginklų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|