Santrauka
Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė lietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Užimant Grupė Lietuvos partizanų 1947 m. Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atėmus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir informacijos skyriai.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras paskatino dešimtmetį trukusį partizaninį karą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. | c-001 | |
| t-002 Užimdami miestelius, Lietuvos partizanai naikino vietos įgulas, valsčiaus dokumentus, mobilizacijos sąrašus ir išlaisvindavo suimtuosius. | c-002 | |
| t-003 Pereita prie įprasto partizaninio karo taktikos: pasalų organizavimo, sovietinių pareigūnų ir šnipų naikinimo. | c-003 | |
| t-004 Nors partizaninis karas, kovojant vienų vieniems, ir pralaimėtas, jo reikšmė didelė. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras paskatino dešimtmetį trukusį partizaninį karą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Karas po karo – ginkluota rezistencija Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė lietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iš visų trijų Baltijos valstybių
L I E T U V O S I S T O R I J A 210 pasipriešinimas Lietuvoje buvo stipriausias – čia dar naiviai tikėta Vakarais, kad komunistų valdymas ilgai netruks, o JAV ir Didžioji Britanija ilgainiui įvykdys Atlanto chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims, kad Vakarai pakils į žygį prieš J.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Užimdami miestelius, Lietuvos partizanai naikino vietos įgulas, valsčiaus dokumentus, mobilizacijos sąrašus ir išlaisvindavo suimtuosius.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Užimant Grupė Lietuvos partizanų 1947 m.
5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 211 miestelius naikintos vietos įgulos, valsčiaus dokumentai, mobilizacijos sąrašai, pyliavų žiniaraščiai, išlaisvinami suimtieji, nušaunami uolūs oku- pacinės valdžios statytiniai, kiti įspėjami netarnauti priešui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pereita prie įprasto partizaninio karo taktikos: pasalų organizavimo, sovietinių pareigūnų ir šnipų naikinimo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Antrame etape (1946 m. birželį–1948 m. lapkritį), kovose netekę apie 10 tūkst. vyrų, partizanai sudarė mažus, mobilius būrius, sodybose ir prie jų kasė požeminius bunkerius, kuriuose slėpdavosi nuo priešų per šukavimus. Būriuose nebeliko romantikų ir atsitiktinių kovotojų, o tik apsisprendę kautis iki galo žmonės. Daugybė aukų, persekiojimai suar- dė būrių ir apygardų ryšius, silpnėjo būrių kontrolė. Pereita prie įprasto partizaninio karo taktikos: pasalų organizavimo, sovietinių pareigūnų ir šnipų naikinimo. Tuo laikotarpiu okupacinė valdžia kovai su partizanais vis dažniau naudojo agentų smogikų (mišrius iš užverbuotų buvusių par- tizanų ir MGB kadrinių karininkų) būrius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nors partizaninis karas, kovojant vienų vieniems, ir pralaimėtas, jo reikšmė didelė.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nors organizuota ginkluota kova pasibaigė 1953-ųjų pavasa- rį, keletas pavienių partizanų išsislapstė dar dešimt ir daugiau metų. Nors partizaninis karas, kovojant vienų vieniems, ir pralaimėtas, jo reikšmė didelė. Visuotinį šio karo mastą rodo okupantų baudžiamųjų ak- cijų duomenys: 1944–1953 m. MGB organai sunaikino 2 353 partizanų grupes, nukovė 20 000 partizanų, suėmė 19 000 (iš viso nukovė, suėmė ar legalizavo 120 000 žmonių), paėmė 9 patrankas, 30 prieštankinių šau- tuvų, 31 minosvaidį, 3 002 kulkosvaidžius, 40 000 automatų, šautuvų ir pistoletų, 557 rašomąsias mašinėles ir dauginimo aparatus. Laisvės ko- votojai savo drąsa, pasiaukojimu ir gyvybėmis įrodė, kad 1940 m. vasarą Lietuva į SSRS įjungta prieš tautos valią ir atpirko Lietuvos vyriausybės ir kariuomenės neveiklumą. Partizanai nukovė apie 2 830 SSRS valsty- bės saugumo ir vidaus reikalų tarnybos darbuotojų, tūkstantį valstybės saugumo kariuomenės kariškių, 1,3 tūkst. stribų, partinių bei sovietinių aktyvistų. Šiame kare, kaip ir kiekviename, neišvengta ir didelių civilių gyventojų aukų; daug tokių aukų būta vietovėse, kur veikė sovietų smogi- kai, partizanų būriai piktnaudžiavo alkoholiu arba tarp jų pasitaikė žydų žudynėse dalyvavusių asmenų – nors ir nedaug, būta ir tokių, nes būrių ir apygardų vadai neturėjo galimybių patikrinti savo kovotojų dosjė, be to, neigiamą įtaką darė ir ilgas gyvenimas po žeme, bunkeriuose.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |