ivykis

Lietuvos krikštas

1387 m.

6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Po Lietuvos krikšto pavaldiniui buvo nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi \nsenjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsa-\nkomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį \ntikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n43\nLietuva paskutinė ir pėsčia valstybė alegoriniame Europos šalių \nžygyje prie kryžiaus.
t-002vidutinis

1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 17

Vis dėlto tai liko istorinis epi-\nzodas, nors pagoniška valstybė pamažu \ntapo regionine didvalstybe arba imperija, \nužvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių \n(buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m. \nLietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos \ndalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje \napsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais bai-\ngė formuotis krikščioniškoji Europa.
t-003vidutinis

Alegoriniame Europos šalių žygyje prie kryžiaus Lietuva vaizduota kaip paskutinė ir pėsčia valstybė.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi \nsenjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsa-\nkomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį \ntikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n43\nLietuva paskutinė ir pėsčia valstybė alegoriniame Europos šalių \nžygyje prie kryžiaus.
t-004vidutinis

Po Lietuvos krikšto feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą, nes pavaldiniui buvo nurodoma, kokį tikėjimą išpažinti.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi \nsenjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsa-\nkomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį \ntikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,\n\n1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA\n43\nLietuva paskutinė ir pėsčia valstybė alegoriniame Europos šalių \nžygyje prie kryžiaus.
t-005vidutinis

Lietuvos krikšto metu Vytautas aktyviai aiškino žmonėms tikėjimą ir ragino juos krikštytis.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 120

Daugiau Jogaila Lie­\ntuvoje bažnyčių ir nestatęs; tai atliko Vytautas ir Lietuvos\ndidikai.\n\nVytautas nuo pat pirmos krikšto dienos aktyviai daly­\nvavo krikštijimo darbe, aiškindamas žmonėms tikėjimą, ragin­\ndamas juos krikštytis. Jo, kaipo Gardino kunigaikščio, ant­\nspaudos pridėtos privilegijų raštuose; taigi jis prisidėjo ir prie\nnaujos visuomeninės tvarkos įvedimo.
t-006vidutinis

Pasak Viljamo Pochliobkino, 1387 m. Lietuvos krikšto proga Genujos pasiuntiniai Jogailai ir Vytautui demonstravo distiliuotą alkoholį kaip vaistą, tačiau šis teiginys nepriklausomais šaltiniais nepatvirtintas.

Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)

PDF 3

Citatos tekstas nepasiekiamas.

c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija

1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių. XV a. lenkų kronikininko Jano Dlugošo žiniomis, kilmingieji – bajorai krikštytis buvo kviečiami į Vilnių su šeimomis ir kiekvienas atskirai pašlakstomas vandeniu.