Istorinis įvykis

Lietuvos krikštas

1387 m.

7 teiginiai6 įrašai4 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 7 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 teiginių

t-001vidutinis

Po Lietuvos krikšto pavaldiniui buvo nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsakomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,

t-002vidutinis

1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 17

Vis dėlto tai liko istorinis epizodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.

t-003vidutinis

Alegoriniame Europos šalių žygyje prie kryžiaus Lietuva vaizduota kaip paskutinė ir pėsčia valstybė.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Citatos tekstas nepasiekiamas.

t-004vidutinis

Po Lietuvos krikšto feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą, nes pavaldiniui buvo nurodoma, kokį tikėjimą išpažinti.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsakomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,

t-005vidutinis

Lietuvos krikšto metu Vytautas aktyviai aiškino žmonėms tikėjimą ir ragino juos krikštytis.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 120

Daugiau Jogaila Lietuvoje bažnyčių ir nestatęs; tai atliko Vytautas ir Lietuvos didikai. Vytautas nuo pat pirmos krikšto dienos aktyviai dalyvavo krikštijimo darbe, aiškindamas žmonėms tikėjimą, ragindamas juos krikštytis. Jo, kaipo Gardino kunigaikščio, antspaudos pridėtos privilegijų raštuose; taigi jis prisidėjo ir prie naujos visuomeninės tvarkos įvedimo.

t-006vidutinis

Pasak Viljamo Pochliobkino, 1387 m. Lietuvos krikšto proga Genujos pasiuntiniai Jogailai ir Vytautui demonstravo distiliuotą alkoholį kaip vaistą, tačiau šis teiginys nepriklausomais šaltiniais nepatvirtintas.

Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)

PDF 3

Citatos tekstas nepasiekiamas.

t-207415vidutinis

1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

PDF 122

1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių. XV a. lenkų kronikininko Jano Dlugošo žiniomis, kilmingieji – bajorai krikštytis buvo kviečiami į Vilnių su šeimomis ir kiekvienas atskirai pašlakstomas vandeniu.