ivykis

Lietuvos ir Žemaitijos krikštai kaip krikščionėjimo pradžia

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1387 m. Lietuvos ir 1413–1417 m. Žemaitijos krikštai tik nedaug priartino visuomenę prie krikščionybės, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 53-54

Gotika Lietuvos (1387) ir Žemaitijos (1413–1417) krikštu pra- džioje žengtas tik nedidelis žingsnelis į krikščioniškąją visuomenę, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės. Lokalinių kultų vie- tos turėjo gyvuoti toliau. Nors pagoniškosios šventvietės egzistuoja kaip alternatyva katalikų bažnyčioms, ir jos jau yra bendros su krikščionybe plėtotės rezultatas. Bažnyčia siekė integruoti pagoniškuosius tikėjimus, nors katalikų šventieji labai iš lėto stūmė pagonių dievus, kurie žmonių sąmonėje dar ilgai gyvavo kartu. Vis dėlto XVI a. pradžioje krikščionybė L I E T U V O S I S T O R I J A 54 jau apėmė visą bajorijos sluoksnį, o valstietiją pasiekė tik XVII a.