Lietuvos ir Žemaitijos krikštai kaip krikščionėjimo pradžia
1 teiginys1 įrašas0 ryšių
Gotika Lietuvos (1387) ir Žemaitijos (1413–1417) krikštu pradžioje žengtas tik nedidelis žingsnelis į krikščioniškąją visuomenę, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės.
1387 m. Lietuvos ir 1413–1417 m. Žemaitijos krikštai tik nedaug priartino visuomenę prie krikščionybės, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės.
Gotika Lietuvos (1387) ir Žemaitijos (1413–1417) krikštu pradžioje žengtas tik nedidelis žingsnelis į krikščioniškąją visuomenę, nes sunaikintos tik svarbiausios pagoniškos šventvietės. Lokalinių kultų vietos turėjo gyvuoti toliau. Nors pagoniškosios šventvietės egzistuoja kaip alternatyva katalikų bažnyčioms, ir jos jau yra bendros su krikščionybe plėtotės rezultatas. Bažnyčia siekė integruoti pagoniškuosius tikėjimus, nors katalikų šventieji labai iš lėto stūmė pagonių dievus, kurie žmonių sąmonėje dar ilgai gyvavo kartu. Vis dėlto XVI a. pradžioje krikščionybė