Liefardo malūno paėmimas ir Elbingo miestiečių žūtis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Rengdamiesi antrą kartą pakilti į kovą, pagudėnai pradėjo įtikinėti\nkrikščionis atiduoti jiems pilį ir patiems pasiduoti, antraip visi būsią išžudyti ir sunaikinti.\nGalop sutarė, kad miestiečiai jiems atiduosią 25 savo žymesniuosius vyrus, kad kiti liktų\ngyvi. Kai šitai padarė, pagudėnai, sulaužę taikos susitarimą, vėl pradėjo pulti; kadangi\nmiestiečiai jau nebeturėjo kuo gintis, jie, pakišę ugnį, padegė pilį; Šitai pamatę, vieni\ngynėjai sugalvojo sprukti nuo ugnies, bet susilaukė žūties, kiti, šokdami iš liepsnų, pakibo\nant iškeltų prūsų iečių, o likusieji sudegė.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai šitai padarė, pagudėnai, sulaužę taikos susitarimą, vėl pradėjo pulti; kadangi\nmiestiečiai jau nebeturėjo kuo gintis, jie, pakišę ugnį, padegė pilį; Šitai pamatę, vieni\ngynėjai sugalvojo sprukti nuo ugnies, bet susilaukė žūties, kiti, šokdami iš liepsnų, pakibo\nant iškeltų prūsų iečių, o likusieji sudegė. Tiek ten buvo krikščionių kraujo pralieta,\nkad gretimas upelis454 nustojo savo įprastinės spalvos ir atrodė krauju pasruvęs. Sklido\nnemaža patikimų pasakojimų, kuriais abejoti neturime pagrindo, kad tuo metu, kai šitai\ndėjosi, kai kurie miestiečiai, stovėdami ant Elbingo sienų, matę atsivėrusį dangų ir ten\nangelų vedamas nukautųjų sielas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Liefardo malūno paėmimą ir daugybės Elbingo miestiečių žūtį\n\n 1273 viešpaties metais, kai sembai, notangai, bartai ir varmiai pasidavė tikėjimui bei\nbroliams nukamuoti nesibaigiančių žygių bei išlaidų, pagudėnai, ir dabar nemanydami\nnusileisti, paslėpė savo sutelktą kariuomenę netoli Elbingo viename miške, iš kur\nkeli raiteliai nujojo prie Elbingo miesto ir pasirodė miestiečiams, kurie, nuolatos prie\nsavęs laikydami kovai parengtus ginklus, pasileido jų persekioti ir vieną kitą nukovė.\nTačiau kai miestiečiai vydamiesi per daug nutolo nuo miesto, pagudėnai, išgriuvę iš\npasalos, atkirto jiems kelią į miestą. Persekiojami miestiečiai, nestengdami priešintis\ntokiai galybei atvirame lauke, susimetė į Liefardo malūną, kuris buvo įtvirtintas sakytum\npilis.