Kulmo ir Lubavos žemių dovanojimas Teutonų namų ordino broliams

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias, viešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius visas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei teisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims. Kad šis dovanojimas būtų teisėtas bei amžinas ir kad ateityje niekas negalėtų jo atšaukti, išdavė jiems raštą, kurį patvirtino savo antspaudu172. Šitai padaryta apie 1226 (1230) viešpaties metus173, dalyvaujant pasirašiusiems liudytojams, būtent: Mazovijos vyskupui Giunteriui, Kujavijos — Mykolui ir Prūsijos — Kristijonui, abatui Gernuldui, dekanui Vilhelmui, Dirsovijos grafams — vyresniajam ir jaunesniajam Boguslavams, kancleriui Jonui, vicekancleriui Grigaliui ir daugybei kitų taurių dvasininkų bei pasauliečių174.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kad šis dovanojimas būtų teisėtas bei amžinas ir kad ateityje niekas negalėtų jo atšaukti, išdavė jiems raštą, kurį patvirtino savo antspaudu172. Šitai padaryta apie 1226 (1230) viešpaties metus173, dalyvaujant pasirašiusiems liudytojams, būtent: Mazovijos vyskupui Giunteriui, Kujavijos — Mykolui ir Prūsijos — Kristijonui, abatui Gernuldui, dekanui Vilhelmui, Dirsovijos grafams — vyresniajam ir jaunesniajam Boguslavams, kancleriui Jonui, vicekancleriui Grigaliui ir daugybei kitų taurių dvasininkų bei pasauliečių174. 171 Remdamasis Krušvicos falsifikatu (žr. žemiau), Dusburgietis mini 3 sūnus — liudytojus.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias, viešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius visas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei teisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims. Kad šis dovanojimas būtų teisėtas bei amžinas ir kad ateityje niekas negalėtų jo atšaukti, išdavė jiems raštą, kurį patvirtino savo antspaudu172. Šitai padaryta apie 1226 (1230) viešpaties metus173, dalyvaujant pasirašiusiems liudytojams, būtent: Mazovijos vyskupui Giunteriui, Kujavijos — Mykolui ir Prūsijos — Kristijonui, abatui Gernuldui, dekanui Vilhelmui, Dirsovijos grafams — vyresniajam ir jaunesniajam Boguslavams, kancleriui Jonui, vicekancleriui Grigaliui ir daugybei kitų taurių dvasininkų bei pasauliečių174.