Kulmo ir Lubavos žemių dovanojimui patvirtinti buvo išduotas raštas su antspaudu, kad dovanojimo nebūtų galima atšaukti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 46
Kad\nšis dovanojimas būtų teisėtas bei amžinas ir kad ateityje niekas negalėtų jo atšaukti,\nišdavė jiems raštą, kurį patvirtino savo antspaudu172. Šitai padaryta apie 1226 (1230)\nviešpaties metus173, dalyvaujant pasirašiusiems liudytojams, būtent: Mazovijos vyskupui\nGiunteriui, Kujavijos — Mykolui ir Prūsijos — Kristijonui, abatui Gernuldui, dekanui\nVilhelmui, Dirsovijos grafams — vyresniajam ir jaunesniajam Boguslavams, kancleriui\nJonui, vicekancleriui Grigaliui ir daugybei kitų taurių dvasininkų bei pasauliečių174.\n\n 171 Remdamasis Krušvicos falsifikatu (žr. žemiau), Dusburgietis mini 3 sūnus\n— liudytojus.
Kulmo ir Lubavos žemių dovanojimas buvo atliktas apie 1226 arba 1230 metus, dalyvaujant dvasininkų ir pasauliečių liudytojams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 46
savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam\npritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia\nesantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias,\nviešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius\nvisas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei\nteisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie\nšiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims. Kad\nšis dovanojimas būtų teisėtas bei amžinas ir kad ateityje niekas negalėtų jo atšaukti,\nišdavė jiems raštą, kurį patvirtino savo antspaudu172. Šitai padaryta apie 1226 (1230)\nviešpaties metus173, dalyvaujant pasirašiusiems liudytojams, būtent: Mazovijos vyskupui\nGiunteriui, Kujavijos — Mykolui ir Prūsijos — Kristijonui, abatui Gernuldui, dekanui\nVilhelmui, Dirsovijos grafams — vyresniajam ir jaunesniajam Boguslavams, kancleriui\nJonui, vicekancleriui Grigaliui ir daugybei kitų taurių dvasininkų bei pasauliečių174.
Kulmo ir Lubavos žemės buvo atiduotos Teutonų namų ordino broliams, suteikiant jiems visas turėtas teises ir naudas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 46
savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam\npritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia\nesantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias,\nviešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius\nvisas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei\nteisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie\nšiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims. Kad\nšis dovanojimas būtų teisėtas bei amžinas ir kad ateityje niekas negalėtų jo atšaukti,\nišdavė jiems raštą, kurį patvirtino savo antspaudu172. Šitai padaryta apie 1226 (1230)\nviešpaties metus173, dalyvaujant pasirašiusiems liudytojams, būtent: Mazovijos vyskupui\nGiunteriui, Kujavijos — Mykolui ir Prūsijos — Kristijonui, abatui Gernuldui, dekanui\nVilhelmui, Dirsovijos grafams — vyresniajam ir jaunesniajam Boguslavams, kancleriui\nJonui, vicekancleriui Grigaliui ir daugybei kitų taurių dvasininkų bei pasauliečių174.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 46
173 Dusburgietis tvirtina, kad Ordinas įsikūrė Prūsijoje apie 1226 m. Ši data, buvusi\nHohenlohės reliacijos originale, įėjo į Ordino tradiciją. Tai turėjo įvykti tarp 1226 m.\n(„Aukso bulės“) ir 1230 m. (Krušvicos falsifikato).