Santrauka
Kitais metais kryžiuočiai su keturiasdešimčia tūkstančių karių įsiveržė į Lietuvą ir nusiaubė didelius Žemaitijos plotus.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Kitais metais kryžiuočiai su keturiasdešimčia tūkstančių karių įsiveržė į Lietuvą ir nusiaubė didelius Žemaitijos plotus.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kitais metais kryžiuočiai su keturiasdešimčia tūkstančių karių įsiveržė į Lietuvą ir nusiaubė didelius Žemaitijos plotus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Arti- 234
Puslapis 233
miausieji metai buvo ramūs, 1345 m e ta i sekančiųjų metų žiema atne šė daugiau baimės nei nuos tolių. Magistras Henrikas su kitais svetimšaliais, atėju siais į pagalbą, bei Flandrijos markgrafu buvo įsiver žęs į Žemaitiją, tačiau žygis baigėsi nesėkmingai, mat kaimiečiai laiku pasitraukė į tvirtoves, be to, sutruk dė nepastovus kovo mėnesį oras,— tai lijundra, tai po tvyniai darė kelius nepereinamus. Todėl, atidėję žygį kitam laikui, be garbės ir be N io k o ja m a L ietu va , grobio kryžiuočiai sugrįžo su m u ša m a s A lg ird a s namo; kitais metais, su ke- turiasdešimčia tūkstančių įsi brovę į Lietuvą, jie nusiaubė didelius Žemaitijos plo tus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|