Istorinis įvykis

Kryžiuočių antpuolis Volkovysko apygardoje

1410 m. pradžia

2 teiginiai1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Kryžiuočiai, paėmę sargybinius prie Iskros, pasklido po Volkovysko apygardą, užėmė Volkovyską ir jo gyventojus žudė arba varė į nelaisvę.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 373

Kai žinia apie šį žygį pasiekė karaliaus rūmus, Jogaila, bijodamas, kad savo ruožtu kryžiuočiai nesurengtų šitokio išpuolio, bematant pasiuntė žygūnus, stengdamasis magistrui pasiteisinti dėl Žygimanto veiksmų ir reikalaudamas, kad visa tai, kas įvyko nežinant apie paliaubas, nieku būdu nepažeistų neseniai sudaryto susitarimo. Kryžiuočiai nė kiek neatlyžo, šitaip karaliui pasiteisinus, tačiau tuo tarpu dėjosi negalvoju apie kerštą, vildamiesi, kad vėliau, kai lietuviai jausis saugesni, būsią patogiau atsiteisti už nuostolius. vos sienų, paėmė į nelaisvę sargybinius, budinčius prie Iskros upės, ir pasklido po Volkovysko apygardą. Staiga užpuolę, užėmė Volkovyską: žmones, šventą dieną čia suėjusius į bažnyčią, arba išžudė, arba išsivarė į nelaisvę.

t-185808vidutinis

1410 m. kovo pradžioje kryžiuočiai tylomis patraukė prie Lietuvos, o Vytautas vengė ryžtingesnių veiksmų, kad nebūtų apkaltintas taikos griovimu.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 373

Kai žinia apie šį žygį pasiekė karaliaus rūmus, Jogaila, bijodamas, kad savo ruožtu kryžiuočiai nesurengtų šitokio išpuolio, bematant pasiuntė žygūnus, stengdamasis magistrui pasiteisinti dėl Žygimanto veiksmų ir reikalaudamas, kad visa tai, kas įvyko nežinant apie paliaubas, nieku būdu nepažeistų neseniai sudaryto susitarimo. Kryžiuočiai nė kiek neatlyžo, šitaip karaliui pasiteisinus, tačiau tuo tarpu dėjosi negalvoju apie kerštą, vildamiesi, kad vėliau, kai lietuviai jausis saugesni, būsią patogiau atsiteisti už nuostolius. vos sienų, paėmė į nelaisvę sargybinius, budinčius prie Iskros upės, ir pasklido po Volkovysko apygardą. Staiga užpuolę, užėmė Volkovyską: žmones, šventą dieną čia suėjusius į bažnyčią, arba išžudė, arba išsivarė į nelaisvę.