t-001vidutinis
Kryžiuočiai, paėmę sargybinius prie Iskros, pasklido po Volkovysko apygardą, užėmė Volkovyską ir jo gyventojus žudė arba varė į nelaisvę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kai žinia apie šį \nžygį pasiekė karaliaus rūmus, Jogaila, bijodamas, kad \nsavo ruožtu kryžiuočiai nesurengtų šitokio išpuolio, be\nmatant pasiuntė žygūnus, stengdamasis magistrui pasi\nteisinti dėl Žygimanto veiksmų ir reikalaudamas, kad \nvisa tai, kas įvyko nežinant apie paliaubas, nieku būdu \nnepažeistų neseniai sudaryto susitarimo. Kryžiuočiai nė \nkiek neatlyžo, šitaip karaliui pasiteisinus, tačiau tuo \ntarpu dėjosi negalvoju apie kerštą, vildamiesi, kad vė\nliau, kai lietuviai jausis saugesni, būsią patogiau atsi\nteisti už nuostolius.\nvos sienų, paėmė į nelaisvę sargybinius, budinčius prie \nIskros upės, ir pasklido po Volkovysko apygardą. Stai\nga užpuolę, užėmė Volkovyską: žmones, šventą dieną \nčia suėjusius į bažnyčią, arba išžudė, arba išsivarė į \nnelaisvę.