Santrauka
1410 m. kovo pradžioje kryžiuočiai tylomis patraukė prie Lietuvos, o Vytautas vengė ryžtingesnių veiksmų, kad nebūtų apkaltintas taikos griovimu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 1410 m. kovo pradžioje kryžiuočiai tylomis patraukė prie Lietuvos, o Vytautas vengė ryžtingesnių veiksmų, kad nebūtų apkaltintas taikos griovimu.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1410 m. kovo pradžioje kryžiuočiai tylomis patraukė prie Lietuvos, o Vytautas vengė ryžtingesnių veiksmų, kad nebūtų apkaltintas taikos griovimu.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Nebetoli nuo ten buvo ir Vytautas, tačiau be kariuomenės. Nenorėdamas netikėtai pakliūti į bėdą, ypač dėl to, kad nežinojo, kiek karių turi priešas, jis nuviliojo juos į didelius miškus. Vis dėlto ir vėliau jis 1410 m eta i P u ld in ėja L ietu vą Ligi pat žiemos pabaigos truko taika ir ramybė. Tiktai kovo pradžioje kryžiuočiai tylomis patraukė prie Lietu- 375 I
Puslapis 374
nesiėmė ryžtingesnių veiksmų, nenorėdamas, kad kry žiuočiai galėtų jį kaltinti, jog nauju karo žygiu sugrio vęs beįsitvirtinančią taiką. Ligi birželio mėnesio abi šalys laikėsi ramiai: kryžiuočiai dėl to, kad ketino ker šyti ateityje, o Vytautas — nenorėdamas laužyti sutar čių ir duoto žodžio.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|