Du įvykiai turėjo nemažą įtaką lietuvių tautinio sąmoningumo formavimuisi. 1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai. Buvo sužeistų ir užmuštų, išprievartautų moterų – liaudis tuos įvykius pavadino „Kražių skerdynėmis“. Brutalus rusų valdžios elgesys sukėlė ir blaiviau mąstančių rusų visuomenės sluoksnių pasipiktinimą, protestavo Vatikanas. Teisiamų už pasipriešinimą valdžios nurodymams kražiečių stojo ginti garsūs advokatai, todėl bausmės nebuvo griežtos.
Du įvykiai turėjo nemažą įtaką lietuvių tautinio sąmoningumo formavimuisi. 1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai. Buvo sužeistų ir užmuštų, išprievartautų moterų – liaudis tuos įvykius pavadino „Kražių skerdynėmis“. Brutalus rusų valdžios elgesys sukėlė ir blaiviau mąstančių rusų visuomenės sluoksnių pasipiktinimą, protestavo Vatikanas. Teisiamų už pasipriešinimą valdžios nurodymams kražiečių stojo ginti garsūs advokatai, todėl bausmės nebuvo griežtos.