Klaipėdos prisijungimas prie Lietuvos

PDF 153

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo. \n1924 m.

PDF 152-153

VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.

PDF 152

ravo. Prancūzams lietuviai aiškins, kad sukilimas įvyko prieš vokiečius,

PDF 152-153

VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.

PDF 153

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo. \n1924 m.

PDF 151

Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo.

PDF 152

Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai nepriešta- ravo. Prancūzams lietuviai aiškins, kad sukilimas įvyko prieš vokiečius, o ne prieš Gabrielio Žano Petisnė (Gabriel Jean Petisne) administraciją. Susišaudymuose nuo prancūzų kulkų žuvo 16 lietuvių, nuo lietuvių – du prancūzai, tačiau garsiai protestavo visi – aršiausiai prancūzai, formaliai vokiečiai ir net britai.

PDF 152

teisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.

PDF 152-153

VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.

PDF 152

Lietuvai liko sukilimo inscenizacijos scenarijus. Abipusis psichologinis atotrūkis akivaizdus – E. Galvanauskas ir ruošiamo žygio vadas, žvalgybos karininkas Jonas Budrys (Polovins- kas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai, kovoję prieš lenkus, bermontininkus ir bolševikus, nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes... nelaikė to kova už tėvynę.

PDF 151

Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo.