Istorinis įvykis

Kernavės susirinkimas ir Vaišvilko išrinkimas valdovu

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Kernavėje sukviestame susirinkime susirinko daug diduomenės, o lietuviai rėmė Vaišvilko išrinkimą valdovu.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 112

Kernavėje buvo sukviestas susirinkimas, ten susirinko galybė diduomenės. Visi lietuviai rėmė Vaišvilką. Tuo tarpu žemaičiai bei jotvingiai apie tai nė girdėti nenorėjo; jie sutiko pripažinti bet kieno valdžią, tik ne Vaišvilko, dėl akių jie minėjo visokiausias priežastis, nors tikroji priežastis buvo nepasitikėjimas ir baimė, kad Vaišvilkas, paskelbtas valdovu, ne tiek rūpinsis valstybe, kiek galvos apie kerštą už tėvą Mindaugą, kurį nužudyti neseniai žemaičiai ir jotvingiai padėjo Treniotai.

t-002vidutinis

Kernavės susirinkime dėl Vaišvilko valdžios abi ginčo pusės triukšmavo ir užsipuldinėjo viena kitą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 112

Susirinkime ir ta, ir kita šalis be galo triukšmavo, užsipuldinėdama viena kitą. Naugardukiečiai bei kiti Lietuvai priklausę, bet iš rusų kilę didikai skelbėsi valstybės labui neremsią nė vienos pusės: jie būsią paklusnūs tam valdovui, kurį sutardamos abi tautos išrinksią. Vis dėlto jeigu taryboje laisva valia nebus rastas geriausias būdas taikai pasiekti sau nepakenkiant, jie tikrai pirmieji pasiūlysią susirasti kokį svetimšalį valdovą, kuris, paėmęs valdžią, bus bešališkas ir nelinkstąs nė į vieną pusę.