Santrauka
Kernavėje sukviestame susirinkime susirinko daug diduomenės, o lietuviai rėmė Vaišvilko išrinkimą valdovu. Kernavės susirinkime dėl Vaišvilko valdžios abi ginčo pusės triukšmavo ir užsipuldinėjo viena kitą.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kernavėje sukviestame susirinkime susirinko daug diduomenės, o lietuviai rėmė Vaišvilko išrinkimą valdovu.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kernavėje buvo sukviestas susirinkimas, ten susirinko galybė diduomenės. Visi lietuviai rėmė Vaišvilką. Tuo tarpu žemaičiai bei jotvingiai apie tai nė girdėti nenorėjo; jie sutiko pripažinti bet kieno val džią, tik ne Vaišvilko, dėl akių jie minėjo visokiau sias priežastis, nors tikroji priežastis buvo nepasitikė jimas ir baimė, kad Vaišvilkas, paskelbtas valdovu, ne tiek rūpinsis valstybe, kiek galvos apie kerštą už tė vą Mindaugą, kurį nužudyti neseniai žemaičiai ir jot vingiai padėjo Treniotai.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kernavės susirinkime dėl Vaišvilko valdžios abi ginčo pusės triukšmavo ir užsipuldinėjo viena kitą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Susirinkime ir ta, ir kita ša lis be galo triukšmavo, užsipuldinėdama viena kitą. Naugardukiečiai bei kiti Lietuvai priklausę, bet iš ru sų kilę didikai skelbėsi valstybės labui neremsią nė vienos pusės: jie būsią paklusnūs tam valdovui, kurį sutardamos abi tautos išrinksią. Vis dėlto jeigu tary boje laisva valia nebus rastas geriausias būdas taikai pasiekti sau nepakenkiant, jie tikrai pirmieji pasiūly sią susirasti kokį svetimšalį valdovą, kuris, paėmęs valdžią, bus bešališkas ir nelinkstąs nė į vieną pusę.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|