Kernavės susirinkimas ir Vaišvilko išrinkimas valdovu
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Kernavėje sukviestame susirinkime susirinko daug diduomenės, o lietuviai rėmė Vaišvilko išrinkimą valdovu. Kernavės susirinkime dėl Vaišvilko valdžios abi ginčo pusės triukšmavo ir užsipuldinėjo viena kitą.
Kernavėje buvo sukviestas susirinkimas,\nten susirinko galybė diduomenės. Visi lietuviai rėmė\nVaišvilką. Tuo tarpu žemaičiai bei jotvingiai apie tai\nnė girdėti nenorėjo; jie sutiko pripažinti bet kieno val\ndžią, tik ne Vaišvilko, dėl akių jie minėjo visokiau\nsias priežastis, nors tikroji priežastis buvo nepasitikė\njimas ir baimė, kad Vaišvilkas, paskelbtas valdovu, ne\ntiek rūpinsis valstybe, kiek galvos apie kerštą už tė\nvą Mindaugą, kurį nužudyti neseniai žemaičiai ir jot\nvingiai padėjo Treniotai.
Susirinkime ir ta, ir kita ša\nlis be galo triukšmavo, užsipuldinėdama viena kitą.\nNaugardukiečiai bei kiti Lietuvai priklausę, bet iš ru\nsų kilę didikai skelbėsi valstybės labui neremsią nė\nvienos pusės: jie būsią paklusnūs tam valdovui, kurį\nsutardamos abi tautos išrinksią. Vis dėlto jeigu tary\nboje laisva valia nebus rastas geriausias būdas taikai\npasiekti sau nepakenkiant, jie tikrai pirmieji pasiūly\nsią susirasti kokį svetimšalį valdovą, kuris, paėmęs\nvaldžią, bus bešališkas ir nelinkstąs nė į vieną pusę.