Santrauka
Lietuvos metraštis teigia, kad Mūšyje prie Dubrovnos Jogaila, Vytautas ir Prūsijos magistras sutelkė didžiules kariuomenes. Lietuvos metraštis pasakoja, kad vokiečiai prie Dubrovnos buvo prikasę duobių ir pridengę jas velėnomis. Lietuvos metraštis pasakoja, kad po pergalės buvo paimta daug vokiečių miestų ir žemių.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: šeši tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt pirmi metai nuo pasaulio sutvėrimo; nuo dievo gimimo 1412 metai
- datos:
- 1412 m.
- amziai:
- XV
- date_start: 1412
- date_end: 1412
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Lietuvos metraštis teigia, kad Mūšyje prie Dubrovnos Jogaila, Vytautas ir Prūsijos magistras sutelkė didžiules kariuomenes.
| c-002 | |||
t-002 Lietuvos metraštis pasakoja, kad vokiečiai prie Dubrovnos buvo prikasę duobių ir pridengę jas velėnomis.
| c-002 | |||
t-003 Lietuvos metraštis pasakoja, kad po pergalės buvo paimta daug vokiečių miestų ir žemių.
| c-001 | |||
t-004 Lietuvos metraštis teigia, kad Po pergalės prie Dubrovnos vokiečių vėliavos ir nuo magistro bei komtūrų nuplėštos barzdos buvo padalytos Lenkijai ir Lietuvai.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O likusioji lenkų kariuomenė jiems nieko nepadėjo, tik į tai žiūrėjo l0 . Paskui, visus juos sutriuškinę ir paėmę daug jų miestų bei žemių, o kitus išdeginę ir pavertę kraštą ly no
Puslapis 106
rais, su neapsakoma pergale ir negirdėta pasaulyje šlove, didžiausio pagerbimo lydimi, sugrįžo į savo že mes. Ir pusę vokiečių vėliavų bei pusę barzdų”, nu plėštų nuo magistro ir visų jo negyvų komtūrų, perdavė Lenkijai, o pusę Lietuvai, ir tos jų barzdos ir vėliavos Krokuvoje pakabintos pilyje, švento Stanislovo baž nyčioje, o Vilniuje taip pat švento Stanislovo (ka tedroje) ia.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
APIE JOGAILOS IR VYTAUTO KARĄ SU PROSUOS VOKIEČIAIS IR APIE JŲ NUGALĖJIMĄ MOSYJE PRIE DUBROVNOS Sesi tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt pirmaisiais metais nuo pasaulio sutvėrimo, o nuo dievo gimimo tūkstantis keturi šimtai dvyliktaisiais metais 1 prasidė jo Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos ir jo brolio Lietuvos kunigaikščio Vytauto karas su Prūsijos vo kiečiais. Ir sutelkė abi pusės didžiulę kariuomenę: karalius Jogaila su visa Lenkų karalystės jėga, o didysis kuni gaikštis Vytautas su visomis Lietuvių ir Rusų pajėgo mis ir su daugeliu Ordos totorių, o Prūsijos magistras taip pat su savo pajėgomis ir su visa Vokiečių imperija. Ir kai visa abiejų pusių kariuomenė jau buvo pasi ruošusi, karalius Jogaila ir didysis kunigaikštis Vytau tas išžygiavo j mūšį, vis blogais miškų keliais, o lygaus ir plataus lauko, kur būtų galima sustoti ir pradėti mūšį, negalėjo surasti, nes lygių ir didelių laukų buvo tik prie vokiečių miesto Dubrovnos*. Numatė vokie čiai, kad lenkai ir lietuviai su tokia daugybe kariuo menės niekur kitur negalės išsirikiuoti, kaip tik šiame lauke, ir todėl prikasė duobių ir pridengė velėnomis, kad žirgai ir žmonės į jas įgriūtų3 .
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|