Santrauka
Narbutas sieja Jeronimo Prahiškio pasakojimą Pijui II ir Bazelio susirinkimo tėvams su atsiskaitymu apie apaštalavimą Lietuvoje 1392 arba 1393 m.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas sieja Jeronimo Prahiškio pasakojimą Pijui II ir Bazelio susirinkimo tėvams su atsiskaitymu apie apaštalavimą Lietuvoje 1392 arba 1393 m.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas sieja Jeronimo Prahiškio pasakojimą Pijui II ir Bazelio susirinkimo tėvams su atsiskaitymu apie apaštalavimą Lietuvoje 1392 arba 1393 m.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Žyniai, paklausti, ką reiškiąs tas garbini mas, atsakė, kad seniau ištisus mėnesius nematydavo saulės, kadangi vienas galingas karalius pagrobęs ją laikė uždarytą tvirtame bokšte; tuomet vienas milžinas išgelbėjo saulę, šiuo didžiuliu kūju sudaužydamas bokštą ir išvaduotą saulę sugrą gaikštystė, o kadangi Gardino pavietas priklausė Trakų kunigaikš tystei, kuri buvo laikoma žemaitiška, tai jis turėjo apaštalauti Gardi no paviete, kur lietuviai gyvena, ir Trakų. Palyginus su Šrioku (cituo ta vieta) ir su žinia, paskelbta leidinyje „Znicz“ (1835.- P. 34), pa aiškėja, kad čia pakartojamas to Jeronimo pasakojimas popiežiui Enėjui Silvijui, arba Pijui II, ir 1432-1439 metais vykusio Bazelio bažnytinio susirinkimo šventiesiems tėvams, kuriuo jis atsiskaitė apie savo apaštalavimą Lietuvoje 1392 arba 1393 metais. Po Bazelio susirinkimo jis dar gyveno kažkokioje Kartuzijoje prie Reino. Apie kitą Jeronimą Prahiškį kalbėjome anksčiau.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |