ivykis

Herulų atsiskyrimas prie Dunojaus ir kelionė į Tūlą Reitgotiją

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbuto pasakojimu, po pralaimėjimo longobardams herulų būrys 493 m. pabaigoje atsiskyrė prie Dunojaus ir patraukė kita kryptimi. Narbutas artimiausiu ir saugiausiu herulų keliu į Reitgotiją laikė maršrutą per Pamarį, Kujaviją, Mazoviją ir Prūsiją. Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbuto pasakojimu, po pralaimėjimo longobardams herulų būrys 493 m. pabaigoje atsiskyrė prie Dunojaus ir patraukė kita kryptimi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Nedaug herulų, gal išlikusių kažkur Rytų valsty­ bės provincijose po to, kai prieš keturiasdešimt metų bu­ vo išblaškyti, liko šiose vietose gyventi1. 332 Tačiau reikšmingesnis už kitus herulų būrius buvo tas, kuris po patirto pralaimėjimo prieš longobardus at­ siskyrė prie Dunojaus 493 metų pabaigoje ir skyrėsi nuo kito, kuris, tai jau rašėme anksčiau (§30), patraukė prie šios upės žemupio. Būrys, eidamas priešinga kryptimi, dar syki susidūrė su kitu longobardų būriu, ketinusiu juos apiplėšti, ir jam pralaimėjo.
t-002vidutinis

Narbutas artimiausiu ir saugiausiu herulų keliu į Reitgotiją laikė maršrutą per Pamarį, Kujaviją, Mazoviją ir Prūsiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš­\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
t-003vidutinis

Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš­\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)33