Narbuto pasakojimu, po pralaimėjimo longobardams herulų būrys 493 m. pabaigoje atsiskyrė prie Dunojaus ir patraukė kita kryptimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 325
Nedaug herulų, gal išlikusių kažkur Rytų valstybės provincijose po to, kai prieš keturiasdešimt metų buvo išblaškyti, liko šiose vietose gyventi1. 332 Tačiau reikšmingesnis už kitus herulų būrius buvo tas, kuris po patirto pralaimėjimo prieš longobardus atsiskyrė prie Dunojaus 493 metų pabaigoje ir skyrėsi nuo kito, kuris, tai jau rašėme anksčiau (§30), patraukė prie šios upės žemupio. Būrys, eidamas priešinga kryptimi, dar syki susidūrė su kitu longobardų būriu, ketinusiu juos apiplėšti, ir jam pralaimėjo.
Narbutas artimiausiu ir saugiausiu herulų keliu į Reitgotiją laikė maršrutą per Pamarį, Kujaviją, Mazoviją ir Prūsiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 326
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bogušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiškia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie kurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 326
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bogušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiškia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie kurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).