Narbuto pasakojimu, po pralaimėjimo longobardams herulų būrys 493 m. pabaigoje atsiskyrė prie Dunojaus ir patraukė kita kryptimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 325
Nedaug herulų, gal išlikusių kažkur Rytų valsty bės provincijose po to, kai prieš keturiasdešimt metų bu vo išblaškyti, liko šiose vietose gyventi1. 332 Tačiau reikšmingesnis už kitus herulų būrius buvo tas, kuris po patirto pralaimėjimo prieš longobardus at siskyrė prie Dunojaus 493 metų pabaigoje ir skyrėsi nuo kito, kuris, tai jau rašėme anksčiau (§30), patraukė prie šios upės žemupio. Būrys, eidamas priešinga kryptimi, dar syki susidūrė su kitu longobardų būriu, ketinusiu juos apiplėšti, ir jam pralaimėjo.
Narbutas artimiausiu ir saugiausiu herulų keliu į Reitgotiją laikė maršrutą per Pamarį, Kujaviją, Mazoviją ir Prūsiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 326
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 326
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į \nŠiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš \nkur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės \nkrantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- \ngušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į \nReitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš\nkia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie \nkurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tad artimiausias ir saugiausias herulų kelias vingiavo į Šiaurę per Pamarį, Kujaviją ir Mazoviją į Prūsiją, iš kur buvo visai netoli iki herulų gimtosios Jūros upės krantų. Tai patvirtinančių įrodymų randame Ksavero Bo- gušo veikaluose3; iš jų sužinome, jog herulų keliauta į Reitgotiją. Sis pavadinimas, anot naujausių tyrimų, reiš kia lietuvių genčių gyvenamus pamario kraštus4, prie kurių priklausė ir H i r i j a (§ 240).
Susietas teiginys: t-003
Susieti teiginiai: t-003