Santrauka

Narbutas pateikia 1302 m. Gedimino duotą herbą Krunevičiui kaip pavyzdį, kad didieji kunigaikščiai kartais suteikdavo herbus slavų giminėms. Tame pačiame sakinyje jis pažymi, kad tokia praktika lietuviams nebuvusi būdinga.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys
t-002 Narbuto aiškinimu, 1302 m. Gedimino Krunevičiui duotas herbas siejamas su lietuviams nebūdingu herbų suteikimo papročiu.
t-001 Narbutas pateikia 1302 m. Gedimino Krunevičiui duotą herbą kaip pavyzdį, kad didieji kunigaikščiai kartais suteikdavo herbus slavų giminėms.

Citatos

  • id: c-174908 citata_originali: | 180 /Ten pat, 3 pastraipos 1 sakinio minties tęsinys ir nauja išnaša/ Kartais didieji kunigaikščiai herbus suteikdavo slavų giminėms; tokį herbą 1302 metais Gediminas davė Krunevičiui. Sis paprotys lietuviams nebuvo būdingas, bet kai kurios riterių šeimos, pri­ klausančios Lietuvos valdžiai (ar tai būtų lenkai, ar rusinai), ga­ lėjo prašyti, kad jiems būtų suteikti herbai — taip būdavo Len­ kijoje. Bet, nepaisant to, visuomet, bent jau nuo Gedimino laikų, Lietuvoje šeimos herbai egzistavo70. citata_rodoma: “Kartais didieji kunigaikščiai herbus suteikdavo slavų giminėms; tokį herbą 1302 metais Gediminas davė Krunevičiui. Sis paprotys lietuviams nebuvo būdingas, bet kai kurios riterių šeimos, priklausančios Lietuvos valdžiai (ar tai būtų lenkai, ar rusinai), galėjo prašyti, kad jiems būtų suteikti herbai — taip būdavo Lenkijoje. Bet, nepaisant to, visuomet, bent jau nuo Gedimino laikų, Lietuvoje šeimos herbai egzistavo70.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
    • t-192032
    • t-192031