Galindų žygis be ginklų ir Galindos žemės nusiaubimas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

kuo rimčiausiai užtarti dėl šio dalyko. Ši, užjausdama savąją lytį, sušaukė pas save visos žemės galingesniuosius ir jiems pasakė: „Jūsų dievai nori, kad be ginklų, be kalavijų ir kitų gynimosi priemonių kariautumėte su krikščionimis“. Šitai išgirdę, jie bematant jos paklausė, ir tie, kurie galėjo pakelti ginklą, visi it vienas, smagiai nusiteikę, įsibrovė į kaimynų krikščionių žemes. Be kitų nuostolių, kurių ten pridarė, išsivarė su savimi grobį — nesuskaitomą daugybę žmonių ir gyvulių. Kai traukėsi atgal, kai kuriems belaisviams pavyko slapta pasprukti; šie, grįžę pas tikinčiuosius, papasakojo, kad netikėlių kariuomenė neturinti nei ginklų, nei nieko kita, su kuo galėtų gintis, ir pradėjo nuoširdžiai juos įkalbinėti drąsiai leistis iš paskos ir pulti. Šių žodžių padrąsinti krikščionys, dideliais būriais leidęsi iš paskos, užpuolė netikėlius ir išžudė visus, nė nebandžiusius priešintis; sūduviai ir kitos kaimyninės gentys, šitai sužinojusios, įsibrovė į minėtąją Galindos žemę ir išsivarė į amžiną vergovę moteris, vaikus bei kitus likusius. Šitaip toji žemė po šiai dienai paliko nusiaubta203.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šios klastingos tautos [gyvenamų žemių] viduryje, Nadruvoje, buvo vieta, kurią vadino Romove204, gavusi savo vardą nuo Romos, o ten gyveno žmogus, 203 Manoma, kad pagrindinė Galindos žemės nusiaubimo priežastis buvo pasienio karai, ypač su Lenkija XI—XIII a. pradžioje (Łowmiański H. Studja..., 1, p. 49—50; Pollakówna M., Zanik..., p. 165—166). Kai kurie archeologiniai duomenys leidžia suabejoti D. teiginiu, kad Galinda, prieš atsikraustant kryžiuočiams, jau buvusi visiška dykra (Kamiński A., Jaćwież, p. 58; Jasas R., Didysis..., p. 12). Dalis gyventojų galėjo išlikti iki XIII a. (Powierski J. Krytyka koncepcji..., p. 303).