Kaidanas įrengė karo stovyklą prie Pripetės žiočių ir išsiuntė daug būrių krašto niokoti.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 80
Tuo tarpu Erdvilas, vesdamas lietuvių ir žemaičių kariaunas, be to, pasitelkęs iš Naugarduko ir Slonimo mikliausių karių, patraukė slaptais girių takais į priešą, kuris nė manyte nemanė, jog lietuviai taip arti, ir užtiko barbarus, grasinančius ir tūžtančius dėl paniekintos pasiuntinybės. Pirmiausia Erdvilas leido saviesiems, pavargusiems iš kelionės, šiek tiek giriose pasilsėti, po to, kiek leido tamsa ir ankščia, išrikiavo karius kautynėms, galop prieš pat aušrą, baisiai šaukdami ir smarkiai puldami, jie įsiveržė į stovyklą. Prie stovyklos prieigų ne kautynės vyko, o skerdynės: užpultieji, vos pabudę, apkurtinti nepaprasto triukšmo, krito nespėję nė ginklo pakelti.
Erdvilas leido kariams pailsėti giriose, prieš aušrą juos išrikiavo kautynėms ir įsiveržė į Kaidano stovyklą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 80
Tuo tarpu Erdvilas, vesdamas lietuvių ir žemaičių kariaunas, be to, pasitelkęs iš Naugarduko ir Slonimo mikliausių karių, patraukė slaptais girių takais į priešą, kuris nė manyte nemanė, jog lietuviai taip arti, ir užtiko barbarus, grasinančius ir tūžtančius dėl paniekintos pasiuntinybės. Pirmiausia Erdvilas leido saviesiems, pavargusiems iš kelionės, šiek tiek giriose pasilsėti, po to, kiek leido tamsa ir ankščia, išrikiavo karius kautynėms, galop prieš pat aušrą, baisiai šaukdami ir smarkiai puldami, jie įsiveržė į stovyklą. Prie stovyklos prieigų ne kautynės vyko, o skerdynės: užpultieji, vos pabudę, apkurtinti nepaprasto triukšmo, krito nespėję nė ginklo pakelti.
Lietuviai išvijo Kaidano karius iš stovyklos, daug jų nukovė mūšyje ir persekiojo bėgančius prie Dnepro bei Pripetės.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 81
Tiesa, kai buvę toliau nuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kruvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš stovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas daugiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba prigėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo D u o k lės p ra ša n tiem s sk ita m s E rd vila s siu n čia d v i strė le s šaukęs pasiuntinius, jis atsisakė duoklės, paskelbė karą ir įteikė jų kunigaikščiui dovaną— dvi strėles. Atleidęs pasiuntinius, įsakė juos klyst- 82 ## Puslapis 81 itin reikšminga, nes rusai vėliau ėmė rodyti lietuvių valdovui ne tik didesnę pagarbą bei palankumą, bet ir pastovesnę ištikimybę.
Erdvilas prieš aušrą išrikiavo po kelionės pailsėjusius karius ir įsiveržė į Kaidano stovyklą prie Pripetės žiočių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 80
Pirmiausia Erdvilas leido saviesiems, pavargusiems iš kelionės, šiek tiek giriose pasilsėti, po to, kiek leido tamsa ir ankščia, išrikiavo karius kautynėms, galop prieš pat aušrą, baisiai šaukdami ir smarkiai puldami, jie įsiveržė į stovyklą. Prie stovyklos prieigų ne kautynės vyko, o skerdynės: užpultieji, vos pabudę, apkurtinti nepaprasto triukšmo, krito nespėję nė ginklo pakelti. Tiesa, kai buvę toliau nuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kruvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš stovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas daugiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba prigėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose.