Santrauka
Kaidanas įrengė karo stovyklą prie Pripetės žiočių ir išsiuntė daug būrių krašto niokoti. Erdvilas leido kariams pailsėti giriose, prieš aušrą juos išrikiavo kautynėms ir įsiveržė į Kaidano stovyklą. Lietuviai išvijo Kaidano karius iš stovyklos, daug jų nukovė mūšyje ir persekiojo bėgančius prie Dnepro bei Pripetės.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Kaidanas įrengė karo stovyklą prie Pripetės žiočių ir išsiuntė daug būrių krašto niokoti.
| c-001 | |||
t-002 Erdvilas leido kariams pailsėti giriose, prieš aušrą juos išrikiavo kautynėms ir įsiveržė į Kaidano stovyklą.
| c-002 | |||
t-003 Lietuviai išvijo Kaidano karius iš stovyklos, daug jų nukovė mūšyje ir persekiojo bėgančius prie Dnepro bei Pripetės.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kaidanas įrengė karo stovyklą prie Pripetės žiočių ir išsiuntė daug būrių krašto niokoti.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kaidanas, pasiuntiniams per ilgai užsibuvus, įtarė, jog nesumani pasiuntinybė ap gaudinėjama atidėliojant reikalą ir persikėlė per Dnep- rą, norėdamas savo siekius paremti ginklu ir jėga pri versti paklusti jo valdžiai. Pripetės žiotyse įrengęs ka ro stovyklą, jis išsiuntė galybę būrių krašto niokoti. Tuo tarpu Erdvilas, vesdamas lietuvių ir žemaičių ka riaunas, be to, pasitelkęs iš Naugarduko ir Slonimo mikliausių karių, patraukė slaptais girių takais į prie šą, kuris nė manyte nemanė, jog lietuviai taip arti, ir užtiko barbarus, grasinančius ir tūžtančius dėl panie kintos pasiuntinybės.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Erdvilas leido kariams pailsėti giriose, prieš aušrą juos išrikiavo kautynėms ir įsiveržė į Kaidano stovyklą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tuo tarpu Erdvilas, vesdamas lietuvių ir žemaičių ka riaunas, be to, pasitelkęs iš Naugarduko ir Slonimo mikliausių karių, patraukė slaptais girių takais į prie šą, kuris nė manyte nemanė, jog lietuviai taip arti, ir užtiko barbarus, grasinančius ir tūžtančius dėl panie kintos pasiuntinybės. Pirmiausia Erdvilas leido savie siems, pavargusiems iš kelionės, šiek tiek giriose pa silsėti, po to, kiek leido tamsa ir ankščia, išrikiavo ka rius kautynėms, galop prieš pat aušrą, baisiai šaukda mi ir smarkiai puldami, jie įsiveržė į stovyklą. Prie stovyklos prieigų ne kautynės vyko, o skerdynės: už pultieji, vos pabudę, apkurtinti nepaprasto triukšmo, krito nespėję nė ginklo pakelti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Lietuviai išvijo Kaidano karius iš stovyklos, daug jų nukovė mūšyje ir persekiojo bėgančius prie Dnepro bei Pripetės.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tiesa, kai buvę toliau nuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kru vina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš stovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas dau giau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba pri gėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo D u o k lės p ra ša n tiem s sk ita m s E rd vila s siu n čia d v i strė le s šaukęs pasiuntinius, jis atsi sakė duoklės, paskelbė karą ir įteikė jų kunigaikščiui do vaną— dvi strėles. Atleidęs pasiuntinius, įsakė juos klyst- 82
Puslapis 81
itin reikšminga, nes rusai vėliau ėmė rodyti lietuvių valdovui ne tik didesnę pagarbą bei palankumą, bet ir pastovesnę ištikimybę.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|