Dviejų pilių sugriovimas ir Pipino žūtis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

221 Pipino nukankinimas vaizduojamas tendencingai (žr. įvadą). 222 Žr. D. III. 84.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie dviejų pilių sugriovimą ir Pipino žūtį Sako, kad tuo metu, kai broliai gyveno minėtajame ąžuole, prūsai turėję Vyslos pakrantėje, aukščiau Torunės, pilį, vardu Ragava218, o dar vieną — žemiau, apie tą vietą, kur dabar yra senoji pilis219. Tarp šių pilių, netoli ežero, pavadinto Pipino ežeru, 215 Tautosakoje baltas arklys ar balta kumelė — stebuklingi. Žinomi balti ir juodi Perkūno žirgai, šio plauko žirgai buvę ypatingai gerbiami (Dundulienė P., Arklys..., p. 83—101). 216 D. in territorio Scoken (taip pat III, 101), Jer. Schâkin ir Schôkin. Sch[a]cken (SRP, 2, p. 517; be to, GAO, p. 167), vok. Schaaken, pr. *Žōkō, lie. Žioka (Būga K., 3, p. 135; MPKP, 1, p. 25) ar Skokiai (Salys A.), kartais buvo rašoma ir Šakiai. Vietovė ir tuo pat vardu vienas didžiausių Sembos valsčių buvęs šiaurės Semboje, pietinėje Kuršių marių pakrantėje, apie didelį kyšulį — Pustų ragą (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 36, 139 ir kt.). Valsčiaus centras (pilis) ieškotinas pačioje Ziokoje (vėliau Schaaken, dab. Nekrasovo, Kaširskojės apyl.), vėliau čia buvo Ordino pilis (Hartknoch M. Ch., Alt- und Neues..., p. 403), arba labiau į pietryčius apie buvusį Gailgarbį (Gallgarben, matyt, iš Geilgarben, plg. pr. gailis ‘baltas’ ir garbis ‘kalnas’ — Būga K., 1, p. 524; GAO, p. 35; dab. Maršalskojė, žr. CV —Prussia, t. 32, d. 2, p. 310; CF, p. 80). 217 Fogtu buvo 1278—1292 m. 218 D. minima (apie 1231 m.) castrum dictum Rogow (plg. pr. ragis, lie. ragas resp. Ragupė — GAO, p. 143) siejama su dab. Rogovu per 11 km į šiaurės rytus nuo Torunės. Pačios prūsų Ragavos pilies reikėtų ieškoti arčiau Drevantos upės (D. kronikoje, matyt, supainiojo Vyslą su jos deš. intaku Drevanta) dab. Jedvabno kaimo piliakalnyje arba Bžezinskos kaimo Koplyčios kalne (Powierski J., Przekaz..., p. 397—398; SZCh, p. 107). 219 Antroji prūsų pilis buvusi Senajame Ruime, dab. Starogrude (Jer.; SZCh, p. 121 — 122), per 4,5 km į pietvakarius nuo dab. Chełmno. vienoje pilaitėje gyvenęs Pamedės kilmingasis Pipinas220, su būriais netikėlių vertęsis plėšikavimu: kiekvienas krikščionis, išdrįsęs išeiti iš pilies, būdavo paimamas į nelaisvę arba nužudomas. Vieni krikščionis puolė iš aukščiau pastatytos pilies, kiti — iš žemiau, o šis — iš esančios per patį vidurį. Galop broliai susikovė su Ragavos pilėnais ir, dievui leidus, daugybę jų nužudė, o jų nelaisvėn paimtą vadą išsivedė; tas vadas, norėdamas išvengti mirties, perdavė jiems savo pilį, o vėliau, kai kitos pilies pilėnai po gėrynių gulėjo girti kas sau, nuvedė ten brolius su kariuomene, kurie juos smarkiai užpuolė, vienus išžudė, kitus paėmė į nelaisvę, o pilį pavertė pelenais. Neilgai trukus jis išdavė savo seserėną Pipiną broliams, kurie jį, pririštą, prie arklio uodegos, nuvilko iki Torunės ir ten po medžiu pakorė221.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie dviejų pilių sugriovimą ir Pipino žūtį Sako, kad tuo metu, kai broliai gyveno minėtajame ąžuole, prūsai turėję Vyslos pakrantėje, aukščiau Torunės, pilį, vardu Ragava218, o dar vieną — žemiau, apie tą vietą, kur dabar yra senoji pilis219. Tarp šių pilių, netoli ežero, pavadinto Pipino ežeru, 215 Tautosakoje baltas arklys ar balta kumelė — stebuklingi. Žinomi balti ir juodi Perkūno žirgai, šio plauko žirgai buvę ypatingai gerbiami (Dundulienė P., Arklys..., p. 83—101). 216 D. in territorio Scoken (taip pat III, 101), Jer. Schâkin ir Schôkin. Sch[a]cken (SRP, 2, p. 517; be to, GAO, p. 167), vok. Schaaken, pr. *Žōkō, lie. Žioka (Būga K., 3, p. 135; MPKP, 1, p. 25) ar Skokiai (Salys A.), kartais buvo rašoma ir Šakiai. Vietovė ir tuo pat vardu vienas didžiausių Sembos valsčių buvęs šiaurės Semboje, pietinėje Kuršių marių pakrantėje, apie didelį kyšulį — Pustų ragą (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 36, 139 ir kt.). Valsčiaus centras (pilis) ieškotinas pačioje Ziokoje (vėliau Schaaken, dab. Nekrasovo, Kaširskojės apyl.), vėliau čia buvo Ordino pilis (Hartknoch M. Ch., Alt- und Neues..., p. 403), arba labiau į pietryčius apie buvusį Gailgarbį (Gallgarben, matyt, iš Geilgarben, plg. pr. gailis ‘baltas’ ir garbis ‘kalnas’ — Būga K., 1, p. 524; GAO, p. 35; dab. Maršalskojė, žr. CV —Prussia, t. 32, d. 2, p. 310; CF, p. 80). 217 Fogtu buvo 1278—1292 m. 218 D. minima (apie 1231 m.) castrum dictum Rogow (plg. pr. ragis, lie. ragas resp. Ragupė — GAO, p. 143) siejama su dab. Rogovu per 11 km į šiaurės rytus nuo Torunės. Pačios prūsų Ragavos pilies reikėtų ieškoti arčiau Drevantos upės (D. kronikoje, matyt, supainiojo Vyslą su jos deš. intaku Drevanta) dab. Jedvabno kaimo piliakalnyje arba Bžezinskos kaimo Koplyčios kalne (Powierski J., Przekaz..., p. 397—398; SZCh, p. 107). 219 Antroji prūsų pilis buvusi Senajame Ruime, dab. Starogrude (Jer.; SZCh, p. 121 — 122), per 4,5 km į pietvakarius nuo dab. Chełmno. vienoje pilaitėje gyvenęs Pamedės kilmingasis Pipinas220, su būriais netikėlių vertęsis plėšikavimu: kiekvienas krikščionis, išdrįsęs išeiti iš pilies, būdavo paimamas į nelaisvę arba nužudomas. Vieni krikščionis puolė iš aukščiau pastatytos pilies, kiti — iš žemiau, o šis — iš esančios per patį vidurį. Galop broliai susikovė su Ragavos pilėnais ir, dievui leidus, daugybę jų nužudė, o jų nelaisvėn paimtą vadą išsivedė; tas vadas, norėdamas išvengti mirties, perdavė jiems savo pilį, o vėliau, kai kitos pilies pilėnai po gėrynių gulėjo girti kas sau, nuvedė ten brolius su kariuomene, kurie juos smarkiai užpuolė, vienus išžudė, kitus paėmė į nelaisvę, o pilį pavertė pelenais. Neilgai trukus jis išdavė savo seserėną Pipiną broliams, kurie jį, pririštą, prie arklio uodegos, nuvilko iki Torunės ir ten po medžiu pakorė221.